Po to, kai praėjusių metų pradžioje bankrutavo nacionalinis oro vežėjas „FlyLAL“, Lietuva tapo tarsi atskirta nuo pasaulio. Paradoksas, tačiau 2009-aisiais, metais, kai Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, oro keliais į jį patekti tapo itin sudėtinga: Lietuva neteko dešimčių skrydžių į daugelį Europos miestų. Keleiviams teko rinktis skrydžius su persėdimais, patirti daugybę nepatogumų, gaišti savo laiką bei mokėti brangiau. Sakoma, gera vieta tuščia ilgai nebūna, tad jau praėjusių metų viduryje į Lietuvą atėjo keletas naujų skrydžių bendrovių, pasiūliusių daugiau maršrutų į tradiciškai populiariausius miestus. Iš Vilniaus ar Kauno jau galima tiesiogiai nuskristi į Londoną, Briuselį, Milaną ir kt.
Vasario 12-ąją apie dar vieno naujo reiso pradžią paskelbė ir oro bendrovė „Estonian Air“. Bendradarbiaudama su „KLM Royal Dutch Airlines“, ji pradėjo reguliarius reisus tarp Vilniaus ir Amsterdamo. Pasak bendrovės vadovų, jau į pirmąjį skrydį buvo išpirkta 75 proc. bilietų. Sparčiai vyko rezervacija ir kitiems reisams.
„Lietuva – didelį potencialą turinti rinka. Planuojame didinti skrydžių tarp Vilniaus ir Amsterdamo kiekį, pradėti reisus iš Vilniaus į kitus Europos miestus“, – kalbėjo „Estonian Air“ prezidentas Andrus Aljas. „Estonian Air“ vadovas taip pat pabrėžė, kad Amsterdamas yra vienas iš patraukliausių Europos miestų, o šio miesto oro uostas – vartai į visą pasaulį, iš kurio skrydžius vykdo beveik 100 įvairių oro bendrovių, siūlančių keliones į šimtus miestų visame pasaulyje.
Nuo vasario 12 d. iki 28 d. skrydžiai vyks tris kartus per savaitę: trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.