Stato didžiausią pasaulyje dujomis varomą keltą

 

Dėl daugiau kaip 150 mln. Lt vertės projekto Lietuvos laivų statytojams teko konkuruoti su beveik 10 Europos kompanijų.

 

Po metų simboliškai suvirinta konstrukcija, prie kurios pritvirtinta lentelė su sėkmę nešančiomis monetomis, virs didžiausiu pasaulyje dujomis varomu keltu. 130 metrų ilgio ir 19 metrų pločio laivas, kuris plukdys 600 keleivių ir apie 250 lengvųjų automobilių, yra statomas vienai Norvegijos kompanijai, kuri tokių keltų turi jau 11.

 

„Suskystintomis dujomis varomas keltas sumažina eksploatacijos išlaidas ir, svarbiausia, aplinkos taršą: azoto – iki 90 proc., anglies dvideginio – iki 20 proc. Ir į aplinką laivas neskleis jokių suodžių“, – sakė „Fjord1 Nordvestlandske“ vadovas Jarle Skartunas.

Dėl šio per 163 mln. Lt siekiančio projekto vienintelei šalyje laivų statybos kompanijai „Vakarų laivų gamyklai“ teko varžytis su Lenkijos, Norvegijos, Vokietijos, Olandijos ir Ispanijos laivų statytojais.

 

„Šitam regione, Baltijos šalyse, didelės konkurencijos nėra, tačiau mes žinome, kad šita rinka yra globali ir vis dėlto tiek Kinijos, tiek Pietų Korėjos kompanijos labai dažnai dalyvauja Europos valstybių ar kompanijų rengiamuose konkursuose. Čia reikia nugalėti šituos pasaulio gigantus“, – pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

 

„Vakarų laivų gamykla“, kurios antrine įmone šią vasarą tapo ir viena seniausių laivų statytojų – Vakarų Baltijos laivų statykla, per visą gyvavimo istoriją yra pastačiusi apie pusę šimto laivų, tačiau pernai ji pripažinta viena iš didžiausių šalies eksportuotojų.

„Praėjusiais metais mes į valstybės biudžetą įvairiomis formomis sumokėjome per 70 mln. litų. Manyčiau, tai yra pakankamai nemažai. Be to, mūsų eksportas, mūsų veikla sudaro virš 80 proc., tad manau, kad šita veikla yra pakankamai svarbi“, – teigė „Vakarų laivų gamyklos“ vadovas Arnoldas Šileika.

 

Visame pasaulyje laivų statytojai, sulaukę stambių projektų, kartu išsprendžia ir dalį socialinių problemų.

 

„Krovos kompanijose naujos technologijos net pradeda mažinti darbuotojų skaičių, o čia kiekvienas toks užsakymas užtikrina darbą šimtams ar net tūkstančiams žmonių ir ilgalaikes pajamas“, – pažymėjo Eugenijus Gentvilas.

 

Vien šiam projektui įgyvendinti, „Vakarų laivų gamyklos“ vadovų teigimu, papildomai prireiksią iki 200 korpusininkų–suvirintojų. O kitąmet numatomiems projektams, kurių vertė apie 250 mln. Lt, esą reikėsią priimti dar apie 500 žmonių. Neslepiama, kad dalį jų sudarys užsienio specialistai.