Skrydžiai iš/į Vilnių – misija įmanoma

Atnaujinti skrydžiai į Amsterdamą, Paryžių, Taliną, Oslą, Hamburgą, keleiviai skraidinami  ir nauja kryptimi – į Mančesterį.

Nors TVOU gana sparčiai atsigauna, sostinės gyventojai vyksta ir į Karmėlavos oro uostą, ir į Rygą.  To priežastis paprasta – pigesni skrydžiai. “Ryanair” vilioja klientus žemomis kainomis ir skydžius organizuoja ir iš Kauno, ir  Rygos. Kodėl “Ryanair” neskraido iš Lietuvos sostinės? TVOU teigia, jog derasi ir su pigesnėmis, ir su brangesnėmis oro bendrovėmis. Tuo tarpu "Ryanair" atstovai pernai yra pasakę, jog plėsti veiklos į Vilnių neplanuoja – jiems paprasčiau ir naudingiau plėtoti veiklą ten, kur ji jau pradėta. Be to, atstumas tarp Vilniaus ir Kauno tik apie 100 kilometrų.

Pernai iš Vilniaus daugiausia keleivių skrido į  Rygą, Prahą, Frankfurtą, Kopenhagą, Helsinkį ir Dubliną.

Oro bendrovės skrydžių žemėlapį koreguoja pagal sezonus. Be to, bilietų kainas nustato rinką.  Oro linijų bendrovių kainodarą galima apibūdinti taip: jeigu užpildytas beveik visas lėktuvas ir yra likusios tik kelios laisvos vietos, tai tokie bilietai kainuoja gerokai brangiau, nei skrendant pustuščiame lėktuve.

Nuo pernai su Vilniaus oro uostu  darbuojasi belgų "Brussels Airlines", ukrainiečių "DonbassAero", švedų "Skyways", lietuvių kapitalo "Star1 Airlines", rusų  "Yamal Airlines", skandinavų SAS.

Nacionalinio vežėjo vizija

Lietuvoje jau atsisakoma tikslo – sukurti nacionalinį oro vežėją. Susisiekimo ministro manymu, Lietuva, Latvija ir Estija yra per mažos šalys, kad kiekviena turėtų savo oro linijų bendrovę. Skatinama, kad būtų bendros Baltijos šalių oro linijų bendrovės, pavyzdžiui, kaip Skandinavijoje. Visos trys šalys turėtų susitarti, kaip bendradarbiauti: dalytis tiek investicijas, tiek pelną.
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.