Siekiama integruoti vidaus vandenų transportą į bendrą šalies logistikos tinklą

laivyba

Vidaus vandens kelių direkcijoje aptarti projektai, padėsiantys skatinti ir plėtoti laivybą Lietuvos vidaus vandens keliais, integruoti vidaus vandenų transportą į bendrą šalies logistikos tinklą.

Pasak Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, šiais metais planuojama pradėti įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba“. Šios prieplaukos statyba – reikšminga visai Lietuvai: bus sudarytos galimybės ne tik iškrauti ar pakrauti krovinius, bet ir juos sandėliuoti. Pirmąjį etapą numatyta statyti 120 m ilgio krantinę, privažiavimo kelią ir minimalią prieplaukos aikštelę kieta danga bei būtiniausia infrastruktūra prieplaukos saugiam eksploatavimui. Projekto vertė – 9,700 tūkst. Lt.

Siekiant sujungti Lietuvos vidaus vandenų kelius su Europos vidaus vandenų kelių tinklu per Rusijos vidaus vandenis, planuojama pradėti eksploatuoti keturių kilometrų vidaus vandenų kelią maršrutu Nida–Lietuvos ir Rusijos valstybės siena. G. Labanausko teigimu, tai būtų rimtas postūmis vidaus vandenų laivyboje.

2013 m. bus eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio 7,5 km ruožas Neries upe Vilniuje. Menininkų ir verslininkų bendruomenės iniciatyva Neries upėje planuojama sukurti plūduriuojančius modulius, kuriuose veiktų kavinės, įsikurtų menininkų dirbtuvės, būtų rengiamos parodos, vyktų kiti pramoginiai renginiai.

Nemuno žemupyje vienas svarbiausių, vandens turistų pamėgtų ir perspektyvių vandens maršrutų, yra valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius Minijos upėje ir Kuršių mariose jungianti Upaitė ir Kniaupo įlanka. Plaukioti minėtu maršrutu yra leidžiama, tačiau nėra užtikrinamos saugios laivybos sąlygos. Pasak G. Labanausko, šį maršrutą siekiama įtraukti į vidaus vandenų kelių sąrašą, kad dėl saugesnės laivybos jį būtų galima paženklinti ir prižiūrėti kaip vidaus vandenų kelią.

Bendras eksploatuojamų vidaus vandenų kelių Lietuvoje ilgis – 384,4 km.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0