Seimas nusiteikęs leisti paimti iš savininkų žemę visuomenės poreikiams, tik įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus energetikos ir transporto infrastruktūros bei krašto apsaugos srityse, dėl kurių sprendimus bus priėmęs Seimas ar Vyriausybė.
Seimas po svarstymo antradienį pritarė tai numatančioms Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymo pataisoms: 88 Seimo nariai balsavo už, du – prieš, o 13 parlamentarų susilaikė.
Parlamentaras Česlovas Stankevičius aiškino, kad greičiausiai šios pataisos bus pradėtos taikyti “Rail Baltica” projektui, kurio įgyvendinimui reikalingas žemės paėmimas.
“Jau yra priimtas sprendimas, kad vėžė bus tiesiama senąja trasa, tad žemės paėmimas bus reikalingas tik ten, kur reikia, kad traukinių greitis atitiktų reikalavimus – 120 kilometrų per valandą”, – sakė parlamentaras.
Ekonomikos komiteto narys “darbietis” Kęstutis Daukšys priekaištavo, kad tie sklypai, kuriuos ketinama iš savininkų išpirkti valstybės poreikiams, prieš kelerius metus buvo išdalyti.
“Tas žemes sugebėjo valstybė išdalinti, nors žinojo, kad jos valstybei vis tiek prireiks. Ir tas žemes gavo ne tie, kuriems reikėjo ją duoti, o tie, kurie daugiausia žinojo, o dabar valstybė legaliai iš jų išpirks ir afera tokiu būdu užsidaro”, – sakė K.Daukšys.
Jis pasiūlė Vyriausybei pateikti Seimui duomenis, kiek yra valstybės projektų ir kiek jiems reikia paimti žemės.
K.Daukšys taip pat siūlo Vyriausybei kreiptis į prokuratūrą, kad ši išaiškintų, kokiomis aplinkybėmis ir kas išdalijo sklypus tose vietovėse, kur ketinama įgyvendinti valstybei reikšmingus projektus.
“Pasakykite, kiek “Rail Baltica” kainuos nutiesti iki Kauno, kiek žemės yra ir už kiek ji bus nupirkta, o gal tos vėžės iš viso neapsimoka tiesti, nes ji bus tokia brangi, kad neatsipirks ir per 50 metų”, – kalbėjo parlamentaras.
Pataisomis ketinama atsisakyti atlyginimo už paimtą žemę lygiaverčiu sklypu. Numatomas tik vienas atlyginimo būdas – pinigais.
Galutinai Seimas dėl pataisų apsispręs vėliau, ir jeigu jos bus priimtos, jos nebus taikomos paimant žemę visuomenės poreikiams, įgyvendinant ne ypatingos valstybinės svarbos projektus.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.