Premjeras bara S.Dailydką, bet jo atleisti neskuba

 

Tačiau vienos didžiausių valstybės įmonių vadovo atleidimo klausimas, pasak premjero, šiuo metu nesvarstomas.

 

 

Pirmadienį A.Kubilius trumpai pakomentavo įsiliepsnojusį S.Dailydkos viešą konfliktą su premjero patarėju Mykolu Majausku.

 

Pastarasis skambino „Lietuvos geležinkelių“ vadovams, reikalaudamas, kad kitąmet ši įmonė į biudžetą pervestų papildomus 250-300 milijonų litų. Vėliau M.Majauskas pranešė, kad S.Dailydka jam esą grasino, o praėjusią savaitę premjero patarėjas kreipėsi į policiją, prašydamas ištirti, kaip jo dukters vežimėlyje atsirado peilis. Tokius kaltinimus „Lietuvos geležinkelių“ vadovas pavadino absurdiškais ir be kita ko patarė M.Majauskui „apsilankyti pasitikrinti pas gydytojus“.

 

A.Kubilius pirmadienį dar kartą pakartojo, kad M.Majauskas valstybės įmonių vadovams su reikalavimais didesnes lėšas pervesti į biudžetą skambino jo paties pavedimu.

 

„Dar kartą galiu pakartoti, kad mano patarėjas dirbo su mano pavedimu“, – sakė premjeras.

 

S.Dailydkos užimtą poziciją ir komentarus A.Kubilius pavadino nepriimtinais. „Visiškai netoleruotina, kai patarėjai paskambina ir dirba su mano suteiktais įgaliojimais, o įmonių vadovai paskui bėga į spaudą ir aiškina, kad patarėjams reikia eiti pas gydytoją. Tokia veikla ir pozicija yra nepriimtina. Įmonės ir jų vadovai neturi valdyti valstybės“, – sakė ministras pirmininkas.

Tačiau žurnalistų paklaustas, ar bus keičiamas „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, premjeras atsakė: „Šiuo metu to nesvarstom“.

„Kol kas gyvuoja kaip valstybės valstybėje“

 

Pasak A.Kubiliaus, tikimasi, kad Vyriausybės patvirtinta valstybinių įmonių efektyvumo didinimo koncepcija leis kitais metais iš jų į valstybės biudžetą surinkti papildomus kelis šimtus milijonų litų.

 

„Iš esmės Vyriausybėje jau apsispręsta dėl valstybinių įmonių valdymo pertvarkos. Dėl to trečiadienį dar bus galutiniai sprendimai. Patvirtintos nuostatos, kurios leis pasiekti efektyvesnio tų įmonių valdymo, leis tiksliai ir aiškiai skaičiuoti įmonių finansus“, – teigė premjeras.

 

Anot jo, valstybei priklausančios įmonės finansus skaičiuos ne tik ministerija, kuri tą įmonę kuruoja, bet ir Finansų ministerija. „Taigi, tai darys ne tik šakinė ministerija, bet ir Finansų ministerija. Koncepcijoje taip pat kalbama apie kitokį įmonių valdybų formavimą, aiškesnių tikslų jiems formulavimą, komercinės veiklos atskyrimą nuo nekomercinės“, – kalbėjo A.Kubilius.

 

„Iki šiol nesame išgyvendinę to, kad tos įmonės gyvuoja kaip atskiros valstybės valstybėje“, – apgailestavo premjeras. Todėl, anot jo, ir yra būtina valstybei priklausančių įmonių valdymo pertvarka.

 

 

Valstybės įmonių efektyvumo didinimo koncepcija pakeičia žlugusį „Visuomio“ projektą. Siūlyta, kad specialiai sukurtas holdingas „Visuomis“ taptų viso valstybei priklausančio turto – nuo miškų iki geležinkelių, uostų ir energetinių įmonių – valdytoju ir prižiūrėtoju. Tačiau šiai idėjai pasipriešinta Seime. Ji nesulaukė ne tik opozicijos, bet ir daugumos valdančiųjų palaikymo.

 

Pagal naująją koncepciją numatyta, kad Finansų ministerija valstybės valdomoms įmonėms kasmet nustatys siektinus finansinius rodiklius, kiek jos turės sumokėti dividendų į valstybės biudžetą. „Pagrindiniai valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo principai – siekti skaidrumo paviešinant bendrovių finansinius duomenis, iškelti joms aiškius veiklos tikslus ir uždavinius bei atskirti valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijas“, – teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pateiktame koncepcijos pristatyme.

Pagal parengtą dokumentą numatyta, kad valstybės įmonės ir toliau išliks pavaldžios šakinėms ministerijoms, tačiau Finansų ministerija kasmet joms nustatys pagrįstus finansinius rodiklius, kuriuos jos turės pasiekti. Šiuos rodiklius 2011 metams Finansų ministerija turi nustatyti dar iki šių metų pabaigos.

 

Ūkio ministerija bus atsakinga už valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimą – prižiūrės, kaip įgyvendinamos dar šių metų liepą Vyriausybė patvirtintos valstybės įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairės. Jos numato, kad jau 2011 metais visos valstybės valdomos įmonės privalo rengti metines ir tarpines, kas ketvirtį rengiamas finansines ataskaitas. Taip pat jos turės viešai skelbti įmonės tikslus ir užduotis, finansinius ir kitus veiklos rezultatus, esamą darbuotojų skaičių, metinį darbo užmokesčio fondą, valstybės valdomos įmonės vadovų ir jų pavaduotojų mėnesinę algą, finansiniais metais įvykdytus, vykdomus ir planuojamus pirkimus ir investicijas.

 

 

Koncepcijoje numatoma, kad valstybės valdomos įmonės bus peržiūrėtos, siekiant atskirti komercines ir nekomercines funkcijas, komercines funkcijas atliekančios valstybės valdomos įmonės bus pertvarkytos į akcines ar uždarąsias akcines bendroves. Jos vykdys veiklą vadovaudamosi tais pačiais teisės aktais ir reikalavimais, kokie yra taikomi privačioms bendrovėms.

 

Koncepcijos įgyvendinimo priemonių plane numatyta parengti Nuosavybės teisės įgyvendinimo gaires, kuriose bus nustatyta ir valstybės valdomų įmonių valdymo organų narių skyrimo ir jų atlygio skaičiavimo tvarka. „Ypatingas dėmesys bus skirtas kandidatų į valdybos narius etiniams, reputacijos ir potencialių interesų konfliktų išvengimo aspektams. Valdybos bus įpareigotos veikti nuosekliai, profesionaliai, laikantis aukščiausių etikos standartų, o valdybų nariai bus visiškai atsakingi už nuostolius, kuriuos gali sukelti jų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas“, – rašoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

 

Taip pat, anot pranešimo, „bus sukurta skaidri šių įmonių vadovų atlyginimų skaičiavimo tvarka – planuojama, kad atlyginimai bus susieti su pasiektais įmonės veiklos rezultatais, vadovų atlygio nustatymo principai bus vieši“.

 

 

Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009-ųjų metinės apžvalgos duomenimis, apie 300 valstybės įmonių turi maždaug 18 milijardo litų vertės komercinio turto.

 

Tačiau už 2009 metus į valstybės biudžetą gauta tik apie 44,8 mln. litų dividendų.

 

Metinė apžvalga parodė, kad valstybės komercinio naudojimo turto portfelis veikia nepakankamai efektyviai, visų jų veiklos rezultatai prasti, daugelio įmonių finansinė grąža yra gerokai žemesnė nei Europos šalių vidurkis. Vyriausybė tikisi, kad šis skaičius galėtų būti „keliskart didesnis, jeigu įmonės būtų valdomos efektyviai“.

 

Tikimasi, kad vien iš Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms pavaldžių įmonių kitąmet pavyks gauti iki 300 mln. litų.