Premjeras apžiūrėjo Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų statybų darbus
Šiandien Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus iniciatyva vyko statomų Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų apžiūra, kurios metu kartu su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka buvo įvertinta pernai pradėtų statyti beveik 200 mln. Lt vertės terminalų statybų pažanga.
Susipažinęs su vykdomais darbais Vilniaus ir Kauno intermodaliniuose terminaluose, Ministras Pirmininkas teigė, kad Lietuvos transporto sektorius yra viena svarbiausių ūkio šakų, nuo kurios efektyvaus funkcionavimo labai priklauso visos šalies ekonomikos gyvybingumas ir konkurencingumas.
„Viešųjų logistikos centrų atsiradimas Lietuvoje – ilgai lauktas ir reikalingas, kadangi tai suteiks papildomą impulsą ne tik šio sektoriaus, bet ir visos ekonomikos vystymuisi. Šiandien įsitikinome, kad Vilniaus ir Kauno intermodalinių terminalų statybos vyksta sklandžiai ir laikantis visų planų. Esu ne kartą minėjęs, kad šie centrai pritrauks ir verslo dėmesį. Sukoncentravus transporto ir logistikos veiklą keliuose tam skirtuose ir pritaikytuose taškuose, sinergijos efektas ir kaštų pasidalijimas infrastruktūros įrengimui bei priežiūrai neabejotinai darys poveikį ir bendram logistikos kaštų mažėjimui“, – sakė A. Butkevičius.
Vizitą premjeras pradėjo šalia Vaidotų geležinkelio stoties statomame Vilniaus intermodaliniame terminale (VIT), kuriame apžiūrėjo statomus naujus pastatus, muitinės, kontrolės postus, susitiko su projektą vystančios bendrovės „Fegda“ ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovais.
Aplink VIT plėtojamas 460 ha logistikos parkas, jau dabar vadinamas sausumos uostu. Jame savo padalinius ketina steigti ir vienos didžiausių pasaulyje konteinerinių linijų „MSC“ bei „Maersk“. Terminalas įkainojamas 107,2 mln. litų, tačiau skaičiuojama, kad projekto grąža bus triskart didesnė ir sieks daugiau nei 370 mln. litų.
Po vizito Vaidotuose, A.Butkevičius vyko į Kauną, kur kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovais, Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu apžiūrėjo daugiau nei 87,6 mln. litų vertės Kauno intermodalinio terminalo (KIT) statybų rezultatus, įvertino projekto pabaigos terminus. Planuojama, kad KIT europine vėže bus sujungtas su „Rail Baltica“ transporto koridoriumi ir Kaunas taps stipriausiu logistikos centru tarp Rytų ir Vakarų.
„Belieka tik pasidžiaugti, kad Lietuva sėkmingai įgyvendina itin svarbų projektą, kurio dėka šalis sugebės užsitikrinti konkurencinį pranašumą prieš kaimynines valstybes. Tokio tipo intermodalinių terminalų, kokie šiuo metu statomi Vilniuje ir Kaune, neturi nei Latvija, nei Estija, ypač įvertinant tai, kad Kauno intermodaliniame terminale bus užtikrinta Europoje ir Rytuose naudojamų skirtingo standarto geležinkelių sąveika. Žvelgiant į perspektyvą, kai ims funkcionuoti tarptautinė vėžė „Rail Baltica“, Lietuvai taps nepalyginamai lengviau užsitikrinti pastovius ir solidžius krovinių srautus“, – įvertinęs VIT ir KIT statybų procesus kalbėjo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Apžiūros metu didžiausias dėmesys skirtas intermodalinių terminalų ir aplink juos kuriamų viešųjų logistikos centrų (VLC) potencialui, pritraukiant didesnius krovinių srautus bei tarptautinių logistikos kompanijų investicijas.
„Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai bei logistikos centrai gerokai sustiprins šalies bendrojo vidaus produkto augimą, tranzito, rūšiavimo bei sandėliavimo paslaugas ir atneš ekonominės naudos visai šaliai. Jų dėka bus užtikrinta sklandi skirtingų transporto rūšių sąveika, efektyvus transporto pakeitimas ir geresnis krovinių judėjimas. Tai leis pritraukti užsienio šalių investicijų“, – sakė „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius S. Dailydka.
Baigus statybos darbus terminaluose ketinama pasiūlyti konteinerių pervežimo geležinkeliais paslaugą tarp Klaipėdos jūrų uosto ir viešųjų logistikos centrų intermodalinių terminalų. Tikimasi, kad vieni svarbiausių šalies transporto sistemos strateginių objektų suteiks galimybę greičiau ir pigiau aptarnauti didelius krovinių srautus iš užsienio šalių, o koncentruotos logistikos paslaugos vienoje vietoje suteiks galimybę steigti prekių sandėlius ir įvairiarūšiu transportu paskirstyti krovinių srautus į Rytų ir Vakarų rinkas. Panašius projektus įgyvendinti planuoja ir Klaipėda bei Šiauliai.
Iki 84,48 proc. tinkamų ES lėšomis finansuoti tiek VIT, tiek ir KIT projektų išlaidų dengiama Sanglaudos fondo lėšomis.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.