Planai atskirti paslaugas nuo infrastruktūros gąsdina geležinkeliečius

Lietuvos geležinkelininkams nebe pirmą kartą nerimą kelia gandai apie ketinimus atskirti geležinkelių teikiamas paslaugas nuo infrastruktūros. Reformą rengiantis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis aiškina, kad to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos, taip numatyta ir Vyriausybės programoje.

„Yra trečias paketas, kuriame mes turime įvykdyti infrastruktūros atskyrimą nuo pervežimų. Šiuo metu yra inventorizuojamas „Lietuvos geležinkelių“ turtas, ir bet kokiu atveju mes turėsim priimt sprendimus “, – sakė E. Masiulis.

Pasak ministro, atskiriant pervežimus nuo infrastruktūros, įmonei būtų galima palikti daugiausia pajamų duodančias atkarpas. Geležinkelininkų atstovų teigimu, bendrovė jau pertvarkyta pagal ES reikalavimus, Europa jai pretenzijų neturi. O išlaikyti nuo pervežimų atskirtąją infrastruktūrą valstybei esą būtų per sunku – reikėtų nemažai papildomų biudžeto lėšų.

„Mūsų paskaičiavimais, kurių niekas nepaneigė, reikėtų turėti papildomus 400 milijonų litų, kad būtų vystoma infrastruktūra. Mes pragyvenom du karus, mes pragyvenom dvi okupacijas, o mus gali savi lietuviai sugriauti. Nesinori atiduoti to, kas aprūpina mus darbu“, – kalbėjo Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos pirmininkas Vilius Ligeika.

Vienąkart jau sulaukę parlamentarų palaikymo pernai gruodį, geležinkelininkai ir dabar tikisi sustabdyti ministerijos planus. Reformos neatsisakantis ministras teigia norintis tik plačiau atverti geležinkelių pervežimų rinką.

„Turim galvoti galbūt šiandien labiau ne apie infrastruktūros atskyrimą nuo pervežimų, bet kodėl Lietuvoj yra brangiausias visoj ES infrastruktūros mokestis, kuris yra svarbiausia kliūtis, kuri trukdo ateiti kitiems vežėjams į šitą rinką“, – teigia E. Masiulis.

Geležinkelininkai primena – į infrastruktūros mokestį įskaičiuojamas ir nuostolingas keleivių vežimas, kurio valstybė jau kelinti metai nekompensuoja.Todėl nauji rinkos dalyviai geležinkeliais nori vežti ne keleivius, o krovinius .

„Yra apie 36 kompanijas, kurios turi licencijas vežti krovinius Lietuvos geležinkeliais ir būtent dėl infrastruktūros mokesčio jie negali konkuruoti, bet tą mokestį pati valdžia gali ir sutvarkyti“, – mano V. Ligeika.

Ramindamas profsąjungas susisiekimo ministras žada kitų metų biudžete ieškoti pinigų keleivių pervežimo nuostoliams dengti. Tik iškart perspėja, kad 150 milijonų litų, kiek yra skolinga valstybė, kompensuoti tikrai nepavyks.