Pasiektas antras geriausias metų krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje
Remiantis 2013 m. sausio 4 d. duomenimis, 2012 metais Klaipėdos uoste krauta 35,24 mln. tonų jūrinių krovinių, tai yra 1,35 milijono tonų arba 3,7 procentais mažiau nei 2011 metais. 2012 m. krovos apyvarta – 35,24 mln. tonų – antras geriausias metų krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.
| 2011 | 2012 | POKYTIS, PROC. | |
|---|---|---|---|
| BENDRA KROVA | 36,59 mln.t | 35,24 mln.t | -3,7 |
| KONTEINERIAI | 382 185 TEU 4,27 mln.t | 381 278 TEU 4,36 mln.t | -0,2 +2,2 |
| TRĄŠOS | 11,61 mln.t | 9,73 mln.t | -16,2 |
| NAFTOS PRODUKTAI | 9,14 mln.t | 8,26 mln.t | -9,6 |
| RO-RO | 261 196 vnt. 4,91 mln.t | 264 448 vnt. 4,84 mln.t | +1,2 -1,5 |
Esminės priežastys, turėjusios įtakos krovinių perkrovimo pokyčiams Klaipėdos uoste šiais metais:
1. Vangesnis importas ir eksportas į (iš) NVS šalis (-ių).
2. Vertinant 2012 m. konteinerių krovos (TEU) rezultatus Klaipėdos uoste, reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2011 m. kovo–birželio mėn. Klaipėdos uoste buvo ypač intensyvus lengvųjų automobilių, gabenamų konteineriais, importas iš JAV, nes buvo manoma, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigalios didesni muitai gabenant automobilius į Baltarusiją, Rusiją ir Kazachiją. Įsigaliojus naujai tvarkai, natūralu, jog Klaipėdos uoste po pernykščio antplūdžio jaučiamas konteinerių krovos atoslūgis. Kita vertus, iš esmės pasiektos pernykštės apimtys rodo, kad konteinerizacija bei plataus vartojimų prekių paklausa ir toliau auga.
3. Trąšų apyvartos sumažėjimui 2012 metais įtakos turėjo mažesnė trąšų paklausa.
4. Pagrindinė priežastis, nulėmusi naftos produktų krovos kritimą 2012 m., buvo AB „ORLEN Lietuva“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos, esančios Mažeikių raj., kapitalinio remonto darbai. AB „ORLEN Lietuva“ valdomos naftos perdirbimo gamyklos produkcija sudaro apie ½ visų AB „Klaipėdos nafta“ perpilamų naftos produktų.
5. Nuo 2012 m. pradžios konkuruojančios laivybos linijos, veikiančios kaimyniniuose uostuose, pradėjo mažinti (dempinguoti) kainas, siekdamos padidinti savo patrauklumą. Tai sudarė laikinas prielaidas perskirstyti dalį Ro-Ro krovinių Baltijos jūros regione.
6. Pasikeitusi Rusijos geležinkelių vagonų ir platformų nuosavybės situacija lėmė jų trūkumą Klaipėdos uoste, todėl dalis buvusių Klaipėdos uosto klientų naudojosi Latvijos uostų paslaugomis, nes juose dėl didesnio rusiškų krovinių eksporto buvo daugiau rusiškų vagonų bei platformų.
2012 metais pasiekti rekordai:
1. Klaipėdos uoste 2012 m. sausio 20 d. priimtas DIDŽIAUSIOS TALPOS KONTEINERVEŽIS – 277,3 m ilgio, 40,00 m pločio ir 14,5 m grimzlės, 5762 TEU talpos – laivas „MSC Krystal“.
2. 2012 m. liepos mėn. pasiekta rekordinė ratinių krovinių (RO-RO) MĖNESIO APYVARTA (įskaitant vagonus) – 25 404 vnt.
3. Preliminariais duomenimis 2012 m. gruodžio mėn. pasiektas RINKLIAVŲ, SURINKTŲ PER MĖNESĮ, rekordas – 13,4 mln. litų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.