Siekiant padidinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą kitų Baltijos jūros uostų atžvilgiu, numatoma sudaryti palankesnes sąlygas į uostą atplaukiantiems trampiniams (neturintiems nustatyto tvarkaraščio) laivams. Siūlymą dėl rinkliavų mažinimo Susisiekimo ministerija jau pateikė Vyriausybei.
Remiantis Estijos statistikos departamento duomenimis, š.m. sausio mėnesį Estijos uostuose perkrauta apie 3,68 mln. tonų krovinių, iš viso iki 21% lyginant su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu.
Klaipėdos jūrų uoste 2010 m. sausio mėnesį konteinerių krova sumažėjo 6,1%, lyginant su 2009 m. sausiu, iki 21,1 tūkst. TEU, praneša uosto direkcija.
Po to, kai praėjusių metų pradžioje bankrutavo nacionalinis oro vežėjas „FlyLAL“, Lietuva tapo tarsi atskirta nuo pasaulio. Paradoksas, tačiau 2009-aisiais, metais, kai Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, oro keliais į jį patekti tapo itin sudėtinga: Lietuva neteko dešimčių skrydžių į daugelį Europos miestų. Keleiviams teko rinktis skrydžius su persėdimais, patirti daugybę nepatogumų, gaišti savo laiką bei mokėti brangiau.
Estijos geležinkeliai, skirtingai nuo kaimyninių šalių geležinkelių administracijų, sugebėjo parengti ilgalaikę tarifų programą kroviniams gabenti.
Nuo šiol Estijos geležinkelių klientai gali planuoti krovinių pervežimus. Tuo tarpu Latvijos ir Lietuvos geležinkelių klientai dėl „plaukiojančių“ tarifų yra priversti nuolat keisti sutartis.
Kainų politikos formavimo geležinkelių srityje klausimas šiuo metu yra itin aktualus. Dauguma Talino forumo dalyvių gerai įvertino Estijos geležinkelių įvestą bendrą tarifą kroviniams pervežti trejiems metams. Fiksuoti tarifai yra labai svarbūs formuojant naujus konteinerinius traukinius, o taip pat maršrutinius traukinius iš Kazachstano ir Rusijos per Baltijos šalis.
Galima sakyti, jog Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) atsigauna. Dabar iš Vilniaus oro bendrovės skraidina keleivius 21 kryptimi. Taigi tiesioginiu skrydžiu atskristi ir išskristi iš Vilniaus nebėra neįmanoma misija. Anksčiau buvo sakoma: nėra skrydžių – nėra keleivių, dabar skrydžiai yra – keleivių nėra, todėl reikia įgyvendinti labai svarbų tikslą – pritraukti kuo daugiau keleivių.
Keleivių skraidymo įpročiai
Pernai bankrutavus nacionalinei skrydžių bendrovei "flyLAL" Vilnius liko atkirstas nuo pasaulio, t.y. neliko tiesioginių skrydžių į didžiuosius Europos miestus. Vilniaus oro uosto vadovų teigimu, tie laikai jau praeityje. Dabar į Londono Gatviko oro uostą lėktuvai iš Vilniaus skrenda kasdien. Į tame pačiame mieste esantį Stanstedo oro uostą – 5 kartus per savaitę. Į Dubliną skrenda lėktuvai 4 kartus per savaitę.