Europinės vežės geležinkelio projektas “Rail Baltic” Latvijai nėra vienintelis svarbus geležinkelio projektas, pareiškė Latvijos transporto ministras Aivis Ronis.
2012 m. rugpjūčio mėn. jau antrą mėnesį iš eilės užfiksuota teigiama uosto krova. Š. m. rugpjūčio mėn. pasiektas antras geriausias ro–ro krovinių (vnt.) mėnesio rezultatas uosto istorijoje, kai buvo perkrauta 24 770 vnt., t. y. 8,4 arba 1 909 vnt. daugiau, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2011 m.
Svarstant Susisiekimo ministerijos siūlymą Klaipėdos jūrų uostą trejus metus atleisti nuo dividendų valstybei, Vyriausybė trečiadienį nusprendė padaryti dviejų savaičių pertrauką. Neoficialiomis žiniomis, Finansų ministerija ir toliau nepritaria, kad uostas nesumokėtų dalies pelno į valstybės biudžetą.
Susisiekimo ministerija siūlo bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ perduoti 8 valstybinės žemės sklypus Telšiuose bei Telšių rajone. Sklypai reikalingi, geležinkeliams modernizuojant liniją Šiauliai–Klaipėda.
Privataus kapitalo Klaipėdos jūrų krovinių kompanija “Bega” per pastaruosius dvejus su puse metų į krovos pajėgumų didinimą investavo daugiau nei 80 mln. litų.
Valstybės valdoma bendrovė “Lietuvos geležinkeliai” pirmąjį šių metų pusmetį gavo 67,68 mln. litų grynojo pelno – 32,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laiku, kai jis siekė 99,959 mln. litų.
Tikėtina, kad Klaipėdos uoste veikė gerai organizuotas kuro grobstymo tinklas, nors liepos 5-ąją buvo sulaikyti tik 4 locmanų katerių įgulų nariai. Devynių Uosto direkcijos turimų laivų, kurą grobstyti galimybę turėjo tik trijų locmanų katerių, kurie dirba ir naktimis, įgulų nariai, skelbia “Vakarų Ekspresas”.
Klaipėdos uosto vadovai jau pripažįsta, kad pakartoti pernai pasiekto visų laikų krovos rekordo šiemet nebepavyks. Tačiau teigia, kad nuo liepos krovinių daugėja, todėl tikimasi, kad atsilikimas nebus labai didelis.
Iš Baltarusijos pasigirdus pareiškimų, kad prieš Lietuvą gali būti imamasi ekonominių sankcijų, Klaipėdos uostininkai sunerimo, bet daugelis jų visgi nemano, kad kaimyninė šalis ryšis tokiems veiksmams, kurie būtų nenaudingi ir jos pačios ekonomikai.
Geležinkelių transportas socialine ir ekologine prasme yra saugesnis nei automobiliai. Vežant krovinį geležinkeliu aplinkos tarša yra 8–12 kartų mažesnė nei tą patį krovinį gabenant automobiliais. Intensyvus automobilių eismas teršia aplinką, blogina kelių kokybę, be to, patiriama nuostolių dėl transporto grūsčių ir avarijų.