Lietuvą pasiekė traukinys, tranzitu gabenantis akmens anglį iš Meret geležinkelio stoties Rusijoje į Chrušciel geležinkelio stotį Lenkijoje. Tai pirmasis traukinys pagal rugpjūčio 1-ąją „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašytą sutartį su Karaliaučiaus bendrove „Kuzbaskaja toplivnaja kompanija“.
Pernai nuo bankroto išgelbėtam Šiaulių oro uostui viltys atsitiesti vėl bliūkšta. Savivaldybei pavaldžiai įmonei neįveikiama kliūtimi tapo krašto apsaugos viceministro raštas. Civiliniai orlaiviai, besileidžiantys ar kylantys iš Šiaulių oro uosto, kariškiams netrukdo. Tokius patikinimus nuolat girdėjusi miesto valdžia sulaukė nemalonaus akibrokšto ir jau skaičiuoja galimus nuostolius.
„Rail Balticos“ projekto koordinatorė Catherine Trautmann pareiškė, kad Briuselis skirs pinigų geležinkelio atkarpai Lietuvoje tiesti, tačiau tik tuo atveju, jei Lietuva įgyvendins visas jai keliamas sąlygas. Birželio 21 d. pasirašyta bendra Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir projekto koordinatorės C. Trautmann deklaracija dėl „Rail Balticos“ įgyvendinimo.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra parengusi keturias uosto koncepcijas, arba paprasčiau tariant, vizijas, kaip uostas turėtų vystytis. Uosto vadovybė neslepia – visose keturiose vizijose numatytas giliavandenis uostas. Šios vizijos buvo pristatytos susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui, premjerui Algirdui Butkevičiui ir jo vadovaujamai Ekonominės infrastruktūros plėtros komisijai.
Kinijos prezidentas Varšuvoje dalyvavo simboliškai atidarant Naująjį šilko kelią – geležinkelio jungtį tarp Azijos ir Europos, tris kartus sutrumpinančią krovinių pervežimo laiką.
Šių metų gegužės mėnesį Klaipėdos uoste krauta 3,4 mln. t krovinių, t. y. 0,5 proc. arba 17,8 tūkst. t daugiau nei 2015 m. gegužės mėn. Tai geriausias gegužės mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Ankstesnis rekordas pasiektas 2015 m. gegužės mėn. – krauta 3,38 mln. t.
Klaipėdos uoste švartuojasi trys dideli – daugiau kaip 200 metrų ilgio – kruiziniai laivai. Pasak turizmo specialistų, aptarnauti kelis tūkstančius jais atplaukiančių turistų buvęs nemažas iššūkis – autobusų ekskursijoms teko ieškoti net užsienyje.
Susisiekimo ministerijos valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ jau artimiausiu metu gali būti išskaidyta į dvi atskiras – infrastruktūros valdymo ir krovinių bei keleivių vežimo – įmones. Tokį sprendimą siūlo praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) iškeltas ultimatumas.
Susisiekimo ministerija planuoja Klaipėdos uosto pietinės dalies infrastruktūros plėtrą, kuri leis daug efektyviau panaudoti uosto teritorijas, padidinti jose veikiančių įmonių efektyvumą ir pritraukti daugiau investicijų. Šiandien Vyriausybei pritarus specialiojo plano rengimui, tarptautinio Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalyje bus įgyvendintas valstybei ypač svarbus geležinkelių plėtros projektas.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius šiandien susitiko su Neveronių ir Pabiržio kaimo gyventojais, su kuriais aptarė alternatyvas dėl planuojamos „Rail Baltica“ vėžės. Atsižvelgęs į vietos žmonių pageidavimus ir europinio projekto svarbą, ministras pasiūlė optimalią išeitį – vagonų ir lokomotyvų aptarnavimo centrą ir 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelyną įrengti rekonstruotame ir praplėstame esamos 1520 mm pločio vėžės Palemono kelyne.