Šiemet grūdams gabenti AB „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 1121 vagoną. Jie visi išnuomoti pagal su grūdų perdirbėjais ir eksportuotojais suderintas vežimų organizavimo ir vagonų nuomos sutartis. Dar maždaug 400–500 grūdvežių tikimasi sulaukti iš Baltarusijos ir Ukrainos. Skaičiuojama, kad 1400-1600 grūdvežių parko turėtų pakakti šių metų grūdų derliui aptarnauti.
Kalbos kalbomis, o gyvenimas sau. Dar pernai rudenį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka skelbė, kad Baltarusija savo naftos produkcijai gabenti renkasi rusiškus uostus. Tačiau nepraėjus nė metams šalis, atrodo, kitaip sudėliojo savo eksporto prioritetus.
Per Klaipėdos uostą keliaus visi NATO maisto ir kiti kroviniai, kurie iki šiol į Afganistaną buvo siunčiami per Rygą.
Paskutiniu metu netyla jūrinių pervežimų rinkos dalyvių spėlionės kuria linkme pakryps Juodosios jūros uostuose veikiančių jūrinių linijų veikla. Jūrinių krovinių pervežimo rinkos pastarieji metai nelepina – pokyčiai verčia jūrines linijas mažinti sąnaudas. Dauguma jūrinių linijų, vykdančių veiklą Juodosios jūros uostuose yra apsijungusios į Asia Black Sea Express arba G6 LOOP 9 nuo 2013 m. birželio vidurio sumažino eksploatuojamų laivų kiekius, perplanavo maršrutus.
Klaipėdos jūrų uostas Rytinės Baltijos pakrantėje visuomet vaidino itin svarbų vaidmenį jūrinių krovinių gabenime – vienintelis neužšąlantis rytinės pakrantės uostas, šiuo metu intensyviai kuria infrastruktūrą. Gilinama uosto ekvatoriją jau šiuo metu leidžia priimti fiderinius laivus, ateityje numatyti papildomi gilinimo darbai leis priimti ir motininius laivus.
ABIPA anksčiau publikuotoje analizėje prognozavo, kad jūrinio pervežimo rinkos dalyviai, siekdami sumažinti nuostolius dėl sumažėjusių jūrinių krovinių kiekių turėtų pradėti konsoliduotis, ir šios naujienos ilgai laukti nereikėjo: birželio viduryje Maersk Line, MSC ir CMA CGM paskelbė apie ketinimus sukurti aljansą krovinių pervežimui.
Rusijos geležinkeliai krovinius į Sibiro regioną ir tolimuosius rytus siūlo gabenti dviem naujais krovininiais traukiniais, kurie savo maršrutus pradės Maskvoje.
Per pirmąjį 2013 m. pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į uosto infrastruktūros plėtrą sudarė 233,612 mln. litų. Ši suma rekordinė – ji viršija ne tik praėjusių metų pusmečio, bet ir visų praėjusių metų rodiklius. Iki šiol daugiausia lėšų (166 mln. litų) buvo panaudota uosto infrastruktūros plėtrai 2008-ais metais.
Besiplečiantis Gdynės jūros uostas kol kas ne konkurentas Klaipėdai, tačiau galėtų tokiu tapti nutiesus „Via Baltica“ ir europinę „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę. Abu uostai gilinami, kad galėtų priimti didžiausius iki pusės kilometro konteinerinius laivus iš Kinijos.
Tarptautinė kompanija GEFCO, siūlanti transporto ir logistikos sprendimus, pramoniniams klientams, kartu su geležinkelio operatoriumiais „TransContainer“ ir „Nurminen Maritime Latvia“, paleido pirmąjį konteinerinį traukinį iš Rygos uosto iki krovinių terminalo Kalugos mieste, Rusijoje.