Uosto direkcija ir toliau investuoja į infrastruktūros vystymą, ypač kanalo ir krantinių gilinimą. Tai esą vienintelis ir pagrindinis įrankis, sudarant galimybę uosto įmonėms konkuruoti ir pritraukti į šalies biudžetą didesnes pajamas.
Šį balandį Klaipėdos uosto krovos apyvarta šoktelėjo net +16,1 proc.: iš viso krauta 3 114,4 tūkst. t, t. y. +432,6 tūkst. t daugiau nei 2013 m. balandžio mėn.
Dėl rimtų laivo saugumo pažeidimų Švedijos tarnybos neleido išplaukti Lietuvos keltui „Kaunas“ iš Karlsamo į Klaipėdą. Nustatyta, kad laive netinkamai įrengti avariniai praėjimai ir netvarkingos gelbėjimo priemonės.
„Susisiekimo ministerijoje šiandien įvykęs trijų Baltijos valstybių transporto ministerijų atstovų susitikimas buvo produktyvus – Lietuva, Latvija ir Estija pasiekė politinį susitarimą, kad Vilnius būtų projekto „Rail Baltica“ dalis“, – sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
Teismui galutinai paskelbus, kad 32 laivų agentavimo bendrovės ir jas vienijanti asociacija 2011-aisiais pagrįstai nubausta už kartelį, šimtatūkstantines, o kai kurios ir milijonines, baudas turėsiančios mokėti įmonės sako, kad teks atidėti planuotas investicijas ir naujų darbuotojų priėmimą. O trys įmonės esą gali bankrutuoti.
Geriausias Žaliosios logistikos ir įvairiarūšių vežimų projektas – toks naujas titulas papuoš konteinerinį traukinį „Vikingas“. Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programos BESTFACT skirtą apdovanojimą balandžio 11 dieną Paryžiuje atsiims AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis.
Kovo mėnesį Klaipėdos uosto apyvarta buvo arti geriausių uosto istorijoje rezultatų – 3 234,3 tūkst. t; geriausias mėnuo uosto istorijoje buvo 2011 m. spalis – 3 298,2 tūkst. t. Kovo mėn. apyvarta, palyginti su š.m. sausio mėn., išaugo 24,2 proc., su vasario mėn. – 12,9 proc.
Kovo pabaigoje Hamburge vykusioje transporto konferencijoje buvo pristatytas Kauno intermodalinio terminalo (KIT) Kauno geležinkelio stotyje (Palemono kelyne) projektas. Rudenį prasidėjusios terminalo statybos vyksta intensyviai, tad stambiausioms Europos krovinių pervežimo kompanijoms operuoti KIT ketinama pasiūlyti jau 2015 m. Pilnai išvystytas terminalas turėtų nuraškyti dalį krovinių vežimo jūra vaisių – KIT sukurta infrastruktūra leis krovinius iš Vakarų į Rytus gabenti geležinkeliais greičiau ir pigiau.
„Lietuvos geležinkeliai“ ieško, kaip pagausinti Kinijos krovinių srautą per Lietuvą, ir siūlo Kinijos verslininkams investuoti dar tik statomuose viešuosiuose logistikos centruose. Susipažinti su jais ir visa Lietuvos transporto infrastruktūra jie pakvietė grupę Baltarusijoje dirbančių Kinijos įmonių atstovų.
Klaipėdos uostą pasiekė didžiulis kranas, skirtas pakrauti ir iškrauti jūrinius konteinerius iš okeaninių konteinervežių. „Post-Panamax“ dydžio laivų Klaipėdoje laukiama jau šią vasarą. Jie švartuosis prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinių, kur pradės veikti Tarptautinis konteinerių paskirstymo centras.