Daugėja krovinių Klaipėdos uoste
Šį rugpjūtį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 11,2 proc.: iš viso krauta 2 697,7 tūkst. t, t. y. 271,7 tūkst. t daugiau nei 2013 m. rugpjūčio mėn.
Šį rugpjūtį Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 11,2 proc.: iš viso krauta 2 697,7 tūkst. t, t. y. 271,7 tūkst. t daugiau nei 2013 m. rugpjūčio mėn.
Šiandien, rugsėjo 4 d., AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir DB Schenker Rail Polska pasirašė Krovinių ekspedijavimo ir Tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų teikimo sutartis. Šalys taip pat sutarė tarpusavio bendradarbiavimo metu laikytis Jungtinių Tautų inicijuoto Pasaulinio susitarimo principų.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ iki spalio baigs Kauno intermodalinio terminalo (KIT) statybas. KIT supaprastins ir pagreitins krovinių pervežimą įvairiarūšiu transportu ir, tikėtina, atpigins logistikos įmonių paslaugų įkainius. Kartu didins Lietuvos konkurencingumą tarptautinių krovinių pervežimų srityje. Bandomasis terminalo veiklos patikrinimas planuojamas lapkritį, o aktyvi terminalo veikla ir klientų aptarnavimas – nuo kitų metų pradžios.
Klaipėdos uoste pasiektas visų laikų krovinio svorio rekordas – 274 metrų ilgio tanklaivis „HS Alcina“ išgabeno 104 086 tonas mazuto. Su Liberijos vėliava plaukiojantis tanklaivis buvo pakrautas prie AB „Klaipėdos nafta“ 2-osios krantinės iki 12,7 m grimzlės. Mazutas išgabentas į Singapūrą.
Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas šiandien Prahoje Kinijos–Centrinės ir Rytų Europos šalių investicijų forumo dalyviams pristatė Lietuvos siūlymą sujungti Rytų Europos ir Azijos geležinkelius ir siekti, kad Lietuva būtų bendro Eurazijos geležinkelių logistikos tinklo – Naujojo šilko kelio – dalis.
Pervežimų bendrovė DFDS paskelbė, kad stabdo pervežimus keltų maršrutu Klaipėda – Travemundė (Vokietija). Paskutinis išvykimas iš Travemundės į Klaipėdą įvyks rugpjūčio 23 dieną.
2014 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 24,5 mln. t jūrinių krovinių: Būtingės terminale – 3,9 mln. t krovinių (pokytis -26,2 proc. arba -1 385,7 tūkst. t), o Klaipėdos uoste 20,6 mln. t (pokytis sudarė +3,1 proc. arba +622,6 tūkst. t).
Susisiekimo ministerija pateikė Vyriausybei teisės aktų projektus, kurių tikslas – ratifikuoti 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra protokolą, priimtą 2002 m. lapkričio 1 d. Londone. Ratifikuodama Protokolą Lietuva įsipareigotų taikyti susiformavusią tarptautinę praktiką dėl žalos atlyginimo keleiviams jūra mechanizmo.
Į Klaipėdos uostą atplukdytas trečiasis didžiulių gabaritų STS („Ship-to-Shore“) tipo kranas. Net 1,182 tonas sveriantis įrenginys, kurio aukštis su pakelta strėle siekia apie 115 metrų, skirtas pakrauti ir iškrauti jūrinius konteinerius į (iš) laivus-konteinervežius (-ius). Tokie kranai naudojami aptarnauti Panamax ir Post–Panamax dydžio laivus.
Klaipėdos konteinerių terminalui pirmąjį šių metų pusmeti nepavyko pasiekti planuoto konteinerių krovos augimo, tačiau bendrovę džiugina net 73 proc. išaugusi generalinių krovinių apyvarta, kuri kompensuoja konteinerių netektį – terminalas šiemet krovė 2,2 mln. tonų krovinių, iš kurių 153 tūkst. TEU konteinerių, o palyginti su pernai, bendras krovos tonažas išaugo 12 proc. – augimą pirmąjį pusmetį lėmė ne konteinerių, bet generalinių krovinių krovos didėjimas.