Naujas jūrų terminalas Klaipėdoje rengiasi priimti krovinius
Partneriams, kurie dabar naudojasi Klaipėdos uosto schemomis, netrukus teks jas atnaujinti. 2013 metais smarkiai pasikeis ne tik šio Lietuvos (ES) uosto schema, bet ir pats uosto vaizdas.
Intensyvioje uosto vietoje greta vienos didžiausių laivų krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ atsiras naujas, modernus keleivių ir krovinių terminalas, skirtas aptarnauti ro-ro ir con-ro tipo laivus. Vienu metu terminale bus priimama ki 3 keltų, iš viso 6-9 keltai per dieną. Kuriama terminalo infrastruktūra leis aptarnauti ir kruizinius laivus. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas (KKKT) per metus galės aptarnauti 1 mln. keleivių, pervežti apie 0,5 mln. automobilių ir 5 mln. tonų krovinių.
Dar 2009 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė terminalo infrastruktūros: krantinių, pirso bei dviejų hidraulinių rampų statybos darbų konkursą.2010 m. rugpjūčio mėnesį pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoja AB „Latvijas tilti“. Ji turi būti įvykdyta iki 2013 metų vasaros. Krantinėms įrengti naudojamos Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos.
2012 metų liepos 19 d. terminalo statyboje buvo įkasta antroji simbolinė kapsulė. „Tai labai svarbus įvykis Lietuvai ir Klaipėdos uostui. Tikimės, jog, atidarius naują šiuolaikišką terminalą, turėsime daugiau keltų linijų iš Klaipėdos į kaimynines valstybes. Taip gerinsime susisiekimą Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojams, Vakarų Lietuvos regionas taps patrauklesnis turizmui“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pastačius krantines, kurių ilgis sieks 950 metrų, pirsą ir rampas, terminale vienu metu galės švartuotis trys ro-ro, ro-pax, kurie per metus galės pervežti 0,5 mln. automobilių, ir con-ro tipo laivai, gabensiantys konteinerius, taip pat keleiviniai jūrų keltai arba kruiziniai laivai. Naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo metiniai krovos pajėgumai išaugs iki 5 mln. tonų krovinių per metus.
Svarbi terminalo statybos dalis, užtikrinsianti greitą ir sklandų transporto srautų judėjimą į uostą ir iš jo, yra privažiuojamieji keliai ir Baltijos prospekto, jungiančio uostą su pagrindine automagistrale Vilnius-Klaipėda, rekonstrukcija.
Jau baigtos ilgą laiką vykusios derybos, kas prisiims atsakomybę ir finansinius šios projekto dalies įsipareigojimus, tad netrukus pajudės ir šio etapo darbai, kuriuos užbaigus, atsiras naujas autotransporto įvažiavimo ir išvažiavimo iš uosto kelias ir bus išspręstos transporto spūsčių, taršos ir triukšmo problemos.
Naujojo terminalo operatorius UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas savo jėgomis įrengs suprastruktūros objektus: keleivių aptarnavimo ir biurų pastatą, patikros postus, automobilių stovėjimo ir krovinių sandėliavimo aikšteles, generalinių krovinių sandėlius ir kt. Per metus maždaug 20 hektarų plote operatorius planuoja įrengti visiškai naują terminalą, kuris bus pajėgus krauti apie 5 mln. tonų krovinių ir aptarnauti apie 1 milijoną keleivių.
„Darbai vyksta sklandžiai, projektas yra įgyvendinamas pagal bendrovės patvirtintą grafiką. Tai bus tikrai modernus ir pažangus terminalas, pastatytas atsižvelgiant į panašių terminalų Baltijos jūroje veiklos patirtį ir laivybos linijų reikalavimus“, – sako UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
Maksimalias veiklos apimtis ketinama pasiekti per 2-3 metus.
Jūrų keltų stotis
„Prieš statybos pradžią aplankėme kaimyninių ir tolimesnių uostų terminalus, sėmėmės geros patirties ir svarstėme, ką galime padaryti geriau“,- sako KKKT komercijos direktorius Arvydas Skuodas. Jis pabrėžia, kad terminalo tikslas – greitai pakrauti ir iškrauti laivą, įsodinti ir išsodinti keleivius. O tam reikalinga puikiai veikianti logistikos schema, gerai suderintas muitinės, pasienio ir kitų tarnybų darbas.
Keleivių ir krovinių vežėjų laiko taupymas prasidės gerai organizuotu įvažiavimu ir išvažiavimu iš terminalo, esančio, galima sakyti, pačiame miesto centre. Dėl to toks didelis dėmesys yra skiriamas viadukams, sankryžoms, privažiuojamiesiems ir įvažiavimo į terminalą keliams. Čia bus 7 įvažiavimo ir 3 išvažiavimo vartai, o terminalo viduje – 25 transporto sukaupimo juostos.
Krantinės su hidraulinėmis reguliuojamomis rampomis, tokios kaip Vokietijos uosto Kylio terminale, gerokai paspartins krovos laiką ir sutrumpins bendrą laivo stovėjimo terminale laiką.
Terminalas pasiruošęs priimti ir negabaritinius krovinius. Be ro-ro ir ro-pax krovinių, yra numatyta galimybė priimti con-ro tipo laivus, kurie surenka nišinius produktus arba, kitaip sakant, gabena „karštus“ krovinius. Numatyta vieta čia krauti ir sandėliuoti konteinerius.
Terminalo teritorijoje atsiras tikras jūros miesto simbolis – jūrų keltų stotis, kokias turi jūrų valstybių uostai. Ištaigingame aštuonių aukštų pastate įsikurs keleivių aptarnavimo kompleksas, terminale dirbančių tarnybų, laivybos kompanijų ir ekspeditorių biurai, kavinė, prekybos centras ir kt.
Keleivių patogumui netoli terminalo statomas naujas viešbutis.
Keltų linijų savininkai stebi terminalo statybą
Europos Komisijos išvadose dėl pagalbos teikimo šiam projektui pažymima, kad terminale ateityje galėtų veikti linijos į kitus Baltijos jūros pietinius regionus – Daniją, Lenkiją ir šiaurinius – Suomiją. Išvadose akcentuojama, kad šiuo metu visiškai neišnaudojamos gabenimo Baltijos jūroje šiaurės–pietų kryptimi galimybės, o rytų– vakarų kryptimi maršrutų yra pernelyg daug.
Investuotojai spaudžia operatorius paskelbti, kokios laivybos kompanijos ateis į naująjį terminalą.
Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas B. Petrauskas neskuba atversti visų kortų. Jis sako, kad komercinius susitarimus atskleisti dar anksti.
„Kalbamės su visomis Baltijos regione veikiančiomis laivybos kompanijomis. Jos akylai stebi pas mus vykstančius procesus, veiklą ir terminalo statybos tempus. Yra pasirašyti ketinimų protokolai, vyksta derybos. Pagrindinės keltų kryptys liks tos pačios – į Vokietiją ir Švediją, tačiau gali atsirasti ir nauja kryptis į šiaurę. Konkretūs maršrutai ir linijų operatoriai bus paskelbti likus keliems mėnesiams iki jų veiklos pradžios“, – sako Benediktas Petrauskas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.