Mažinama europinė parama „Rail Baltica“ projektui

rail-baltica

Skaičiuojama, kad europinės vėžės „Rail Baltica“ projektas trims valstybėms kainuotų apie 12 mlrd. litų, iš kurių 75 proc. sudarys europinė parama. Tokius skaičius po trečiadienį Vyriausybėje vykusio pasitarimo dėl „Rail Baltica“ projekto, kur pristatyta jo galimybių studija, įvardino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Jis, priešingai nei Estijos ekonomikos ministras, suabejojo, kad „Rail Baltica 2“ projektas pradės veikti 2022 m.

„Keliamas modelis, kaip tos trasos išvystymas arba šitas projektas turėtų būti įgyvendinamas. Ją pagal tos studijos rengėjus galėtų įgyvendinti bendra įmonė, kurią sudarytų Lietuvos, Latvijos ir Estijos deleguoti atstovai, kad toje bendroje įmonėje kiekviena iš šalių turėtų po lygiai akcijų skaičių ir galėtų organizuoti šito viso projekto vykdymą“, – sakė R. Sinkevičius. Lietuva turėtų apie 33 proc. akcijų.

Planuojama, kad projektas turėtų būti įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis. Pasak ministro, pradiniame variante nurodyta 85 proc. parama. Dabartiniame variante parama mažėja ir siekia apie 75 proc.

„Iš viso projekto vertė trims valstybėms sudarytų apie 12 mlrd. litų. Tai labai dideli pinigai“, – teigė jis.

Nors tikslių skaičiavimų dar nėra, skaičiuojama, kad Lietuvai projektas kainuos apie 36 proc. šios sumos.

„Dar turiu pabrėžti, kad tai yra tik labai apytiksliai skaičiai. Jie greičiausiai augs į didėjimo pusę“, – prognozavo ministras. Didėjančią kainą lems brangstantis žemės išpirkimas, statybos darbų kainos, galimi tiltai ir kitos inžinerinės kliūtys. Be to, ministras neslėpė, kad projekto įgyvendinimu domisi tokios valstybės kaip Kinija ar Filipinai.

R. Sinkevičiaus teigimu, dėl projekto kyla teisinių ir techninių klausimų. Tikimasi, kad atsakingos institucijos pastabas dėl studijos turinio pareikš artimiausiu metu.

„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Rygą ir Kauną. Traukiniui keliaujant iki 240 kilometrų per valandą greičiu kelionė nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos truktų maždaug keturias valandas.

Dar buvusi Vyriausybė geležinkelį „Rail Baltica“ pripažino vienu prioritetinių Vyriausybės projektų, jam yra suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas. Pagal Vyriausybės patvirtintą veiksmų planą, iki 2013 m. pabaigos europinės vėžės geležinkelis turi pradėti visiškai funkcionuoti ruože Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Marijampolė-Kaunas.

Didžiąją dalį „Rail Baltica“ reikalingų lėšų sudarys Europos Sąjungos TEN-T ir Sanglaudos fondų parama, 770 mln. litų numatomi iš valstybės biudžeto.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0