Lietuvos jūreiviai ištrūko iš Puerto Riko sostinės

12680
Šešiems Lietuvos jūrininkams pagaliau baigėsi nežinia. Balandį jie buvo sulaikyti ir gyveno Puerto Riko sostinėje San Chuane. Pirmadienį laivo „Deltuva“ įgula turėtų parskristi namo.
 
„Esame labai laimingi, kad Kūčias ir Naujuosius metus galėsime praleisti namuose. Aštuonis mėnesius gyvenome laukimu“, – emocijų neslėpė „Deltuvos“ kapitonas Olegas Flemkinas, viename San Chuano viešbučių prieš skrydį namo kalbėdamasis su „Lietuvos rytu“.
 
57 metų klaipėdiečiui ir jo įgulai šis viešbutis ir Puerto Riko sostinė buvo tapę kalėjimu.
 
Nors jūrininkų laisvė judėti mieste nebuvo apribota, palikti šiltąjį San Chuaną, įsikūrusį Atlanto vandenyno pakrantėje, lietuviams buvo draudžiama.
 
Įtariami teršę jūras
 
Viskas prasidėjo balandžio 21-ąją, kai į JAV krovinį gabenantį Lietuvos laivą Puerto Rike patikrino pakrančių apsaugos pareigūnai. Buvo nustatyta, kad „Deltuvoje“ vandens valymo įranga neatitinka tarptautinių reikalavimų.
 
Įtariama, kad Lietuvos įgula naftos produktais užterštą vandenį pylė už borto.
 
17 tūkstančių tonų galintis gabenti laivas iškart buvo areštuotas ir išlaisvintas tik po pusantro mėnesio, kai šalies susisiekimo ministras Eligijus Masiulis raštu informavo JAV saugumo tarnybas, kad „Deltuva“ priklauso įmonei, kurios didžiausia akcininkė yra valstybė.
 
Prieš tai akcinei bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ dar reikėjo palikti teismui pusės milijono JAV dolerių užstatą.
 
Tačiau „Deltuva“ išplaukė be septynių jūrininkų – jie įtariami sąmoningai pažeidę tarptautines konvencijas dėl jūros aplinkos taršos.
 
Pažadėjo parskraidinti atgal
 
Kol vyko tyrimas, niekas negalėjo pasakyti, kiek mėnesių praeis, kol jūrininkai galės grįžti namo.
 
Lūžis byloje įvyko gruodžio 9-ąją, kai teisme buvo apklaustas trečiasis laivo mechanikas Valerijus Serebriakovas.
 
Po to JAV teisingumo departamentas informavo advokatus, kad jūrininkai paleidžiami ir gali keliauti į tėvynę.
 
„Mus išleido, kai „Lietuvos jūrų laivininkystė“ garantavo, kad prireikus bendrovė atskraidins visą įgulą atgal į Puerto Riką“, – sakė „Deltuvos“ kapitonas, per 18 metų darbo jūrose iki šiol niekuomet nepakliuvęs į tokią keblią situaciją.
 
Tyrimas bus tęsiamas, tačiau Lietuvos bendrovės pasamdyti advokatai teigė, jog galima tikėtis, kad jūreiviams baudžiamoji atsakomybė negrės.
 
Remdamiesi savo patirtimi teisininkai spėjo, kad laivo įgulai grįžti į Puerto Riką taip pat greičiausiai nereikės.
 
Nesuspėjo į žmonos laidotuves
 
„Mes visi gyvi ir sveiki. Tik labai jau ilgai reikėjo laukti sugrįžimo. Pasiilgome šeimų, o žmonos jaudinosi dar labiau nei mes“, – kalbėjo O. Flemkinas.
 
Kartu su kapitonu vakar iš San Chuano namo išskrido laivo mechanikai Viktoras Proliska, Romualdas Jundulas ir V. Serebriakovas, taip pat motoristai Genadijus Matka ir Anatolijus Mikulis.
 
Kiek anksčiau iš Puerto Riko ištrūko dar vienas „Deltuvos“ įgulos narys – motoristas Sergejus Morozovas, kurio žmona staiga mirė.
Iš pradžių neleidę klaipėdiečiui vykti į laidotuves tyrėjai vėliau atlyžo.
 
Tačiau birželį grįžęs namo jūrininkas tik padėjo gėlių ant jau supilto žmonos kapo.
 
Turėtų dirbti toliau
 
Puerto Rike sulaikytiems jūrininkams „Lietuvos jūrų laivininkystė“ mokėjo vidutinį atlyginimą, o parkeliavę namo jie turėtų grįžti į darbą.
„Bendrovė mums pretenzijų lyg ir neturi. Bet dar nežinome, kokiame laive dirbsime toliau“, – sakė O. Flemkinas.
 
Sulaikoma kasmet
 
Teigiama, jog 1994 metais statyta „Deltuva“ techniškai buvo sutvarkyta, prieš sulaikymą laivas buvo remontuojamas Latvijoje.
„Lietuvos jūrų laivininkystei“ (LJL) šioje byloje atstovauja teisininkų kontora „Chalos, O`Con-nor & Duffy, LLP“.
 
Lietuvos laivai užsienio uostuose 2007 m. buvo sulaikyti 3 kartus, 2008-aisiais – 2, 2009 metais – 2 kartus.
 
61,44 proc. LJL akcijų priklauso valstybei, 56,66 proc. jų valdo Susisiekimo ministerija. Likusi akcijų dalis priklauso privatiems akcininkams.
 
LJL turi 11 įvairaus tipo laivų. Bendrovėje dirba 352 jūrininkai.
 
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0