Pasinaudojus Europos Sąjungos sanglaudos fondo parama, Lietuvoje baigiama pertvarkyti 17 geležinkelio stočių, jose pailginant traukinių prasilenkimui reikalingus kelius.
Šiose stotyse galės laikinai sustoti ilgieji – iki 1000 metrų ilgio prekiniai traukiniai, kol juos aplenks greitesni vietiniai ir tarptautiniai keleiviniai traukiniai. Tai padės užtikrinti saugų ir nepertraukiamą traukinių eismą, padidins geležinkelių pralaidumą, sutrumpins kelionės laiką.
Ilgieji traukiniai, kuriuos sudaro apie 70 vagonų, o bendras ilgis siekia iki kilometro, į Lietuvos teritoriją dažniausiai atvyksta per Kenos stotį iš Baltarusijos. Kol nebuvo pertvarkytos geležinkelio stotys, tokie traukiniai pirmiausia turėdavo važiuoti į Vaidotų kaupiamąjį kelyną, kur jie būdavo sutrumpinami iki 800 metrų.
Pertvarkius geležinkelio stotis, prekinių traukinių sąstatų performuoti nebereikės, todėl bus taupomas laikas, padidės krovinių srauto pralaidumas. Bus galima greičiau aptarnauti didelius krovinių srautus, padidės geležinkelių eismo saugumas ir patikimumas, bus lengviau išvengti avarijų, kurių metu gali išsilieti aplinkai pavojingi kroviniai.
Stotyse kelių ilginimo darbai vyko nuo 2007 m. Pirmame etape iki 2008 m. buvo pertvarkytos septynios stotys, esančios IXB transporto koridoriui priklausančiame ruože Šiauliai–Klaipėda: Raudėnų, Dūseikių, Telšių, Tarvainių, Šateikių, Kūlupėnų ir Kretingos stotys.
Šiemet baigtas antrasis etapas, kurio metu pertvarkyta dešimt stočių, esančių IXD transporto koridoriui priklausančiuose ruožuose Vilnius–Kybartai ir Kaišiadorys–Radviliškis: Kyviškių, Kaišiadorių, Gaižiūnų, Radviliškio, Palemono, Vilkaviškio, Kybartų, Vievio, Jonavos ir Kazlų Rūdos stotys.
Geležinkelio stotys buvo pertvarkomos įgyvendinant projektą Nr. 2005/LT/16/C/PT/002 „IX koridoriaus stočių kelių pailginimas“. Pertvarkant stotis iš viso pailginti 26 keliai, rekonstruota 4,6 km esamų ir nutiesta 5,6 km naujų kelių. Bendra projekto vertė – daugiau kaip 69 mln. Lt, jam suteikta beveik 40 mln. Lt 2004–2006 m. laikotarpio Sanglaudos fondo parama.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.