Lietuvoje – šventė, Briuselyje – susirūpinimas
Spalio 16 d. oficialiai atidaroma transeuroponio geležinkelio atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno. Lietuvoje tai bus oficialiai pažymėta su sveikinimo kalbomis. Tačiau Briuselio pareigūnai užsimena, kad švęsti nėra ko – Lietuva neskuba pateikti projektų tolimesniam vėžės finansavimui. Dėl to netgi pratęstas terminas.
„Norite nutiesti vėžę per Lietuvą, tačiau jūsiškiai pateikė projektų finansavimui tik už 2,5 kilometro. Jei ir toliau bus tokie tempai, pinigai atiteks Pietų Europai, kurie jau yra pateikę projektų“, – lrytas.lt sakė vienas Europos Komisijos pareigūnas, susijęs su „Rail Baltica“ projektu.
Vėžės ilgis sieks 728 kilometrus. Visa geležinkelio vėžė turėtų kainuoti beveik 300 mln. eurų, tačiau iki šiol lieka neaišku, ar Lietuva spės pateikti projektus paramai gauti. Spalis yra paskutinis mėnuo pateikti paraiškas. Tačiau Europos Komisija nusprendė pratęsti terminą iki vasario.
Beje, šiandien „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė ir apie permainas. Valstybės valdoma bendrovė pakeitė Geležinkelių infrastruktūros direkcijos direktorių. Juo tapo Andrius Montrimas, pakeitęs Albiną Ragauskį, kuris šiose pareigose dirbo nuo 2009 metų. Oficialiai Briuselio pareigūnai sako esantys optimistai ir tiki, kad Lietuva spės pateikti visus dokumentus vėžės finansavimui.
„Aš esu optimistė. Pradžioje bijojau, nes tai buvo projektas, kai daug žmonių kalbėjo apie tai 10 metų, bet konkrečių žingsnių nebuvo. Problema buvo, kaip pradėti“, – žurnalistams Briuselyje kalbėjo „Rail Baltic“ projekto koordinatorė Catherine Trautmann.
Ko labiausiai baiminasi Europos Komisijos pareigūnė? „Labiausiai mane neramina rinkimai. Nežinau, kas gali nutikti su nauja vyriausybe. Kol kas laukiu rinkimų Lenkijoje“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė C.Trautmann.
Kauno geležinkelio stotyje rengiama ruožo Lietuvos teritorijoje atidarymo ceremonija, kurioje dalyvaus už transportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Violeta Bulc, premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.
Didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos įmonė „Kauno tiltai“ bei koncerno „MG Baltic“ valdoma Kauno statybos įmonės „Mitnija“ už beveik 109,5 mln. eurų atnaujino Marijampolės geležinkelio stotį bei rekonstravo ruožą Marijampolė-Šeštokai.
Prancūzijos kapitalo kelių ir geležinkelių statybos bendrovių Čekijos „Eurovia“ ir „Eurovia Lietuva“ konsorciumas už 57,2 mln. eurų atnaujino 18,5 kilometro ruožą Kazlų Rūda-Mauručiai.
Viena didžiausių šalyje kelių ir geležinkelių statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ už 38,2 mln. eurų nutiesė 10,6 kilometro ruožą Mauručiai-Jiesia, o Gargždų statybos bendrovės „Hidrostatyba“ ir jos antrinės įmonės „Šilutės automobilių kelių“ konsorciumas – už 60,3 mln. eurų rekonstravo 14,2 kilometro geležinkelį Jiesia-Kaunas.
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė bendrovė Geležinkelio tiesimo centras už 13,8 mln. eurų atnaujino Šeštokų geležinkelio stotį bei už 29,9 mln. eurų pastatė ruožą nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Mockavos.
Toliau numatoma tiesti trasą nuo Kauno iki Latvijos sienos, kur ji tęsis per Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje sieks 366 kilometrus: nuo Lenkijos sienos iki Kauno – 120 kilometrų, o nuo Kauno iki Latvijos sienos – dar 246 kilometrai.
„Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.