Lietuvos pareigūnams galvosūkį kelia europinės geležinkelio vėžės “Rail Baltica” ekspertų priežiūros komisijos siūlymas per Lietuvos teritoriją iki Kauno tiesti visiškai naują vėžę – ne ant senojo pylimo ir tiesesniu maršrutu. Pastarasis kirstų šalies teritoriją, kurioje pasitaiko karstinių įgriuvų.
Latvijos susisiekimo ministerija antradienį paskubėjo pareikšti, kad sutarta dėl naujo “Rail Baltica” maršruto Talinas-Piarnu-Ryga-Bauskė-Panevėžys-Kaunas, teigia Lietuvos susisiekimo ministras Arūnas Štaras.
“Posėdžiavo ekspertinė projekto priežiūros komisija ir ji pateikė tokį siūlymą. Mes jį turime apsvarstyti maždaug per savaitę ir pareikšti savo nuomonę. Tai nebuvo joks politinis sprendimas, todėl apie pasiektą principinį sutarimą yra gerokai per anksti kalbėti”, – sakė A.Štaras.
Jo teigimu, pasiūlytas naujas maršrutas reikštų ne tik pakitusias finansines sąlygas, kadangi kainuotų brangiau, reikėtų išpirkti žemę ir tiesti geležinkelį, kur jo niekada nebuvo. Negana to, jo vėžė kirstų ir Lietuvos vietoves, kurios pasižymi karstinėmis įgriuvomis.
“Tam reikėtų atlikti galimybių studiją”, – sakė susisiekimo viceministras.
Anot viceministro, Lietuvos institucijų pareigūnai turi pasitarti tarpusavyje ir pranešti, ar šaliai iš principo tinka naujas maršrutas.
“Mes turime pasakyti, ar toks pasiūlymas mums iš esmės tinka. Galbūt mums pasirodys patrauklesnis variantas vėžę tiesti per Šiaulius ir Jelgavą. Svarstysime. Paprašėme savaitės laiko”, – sakė A.Štaras.
Anot susisiekimo viceministro, jeigu Lietuvai netiks ekspertinės priežiūros komisijos pasiūlytas vėžės maršruto variantas, su “Rail Baltica” projektu dirbanti bendrovė “Aecom” turės į tai atsižvelgti.
“Lietuvos geležinkelių” užsakymu, bendrovės “Kelprojektas”, “Eisenbahn und Bauplanungs GmbH Erfurt” per 1 mėnesių suprojektuos “Rail Baltica” ruožą Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas, arba du trečdalius viso atstumo nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno, įrengiant sugretintą 1435 ir 1520 milimetrų vėžės pločio kelią arba tiesiant papildomą 1435 mm pločio kelią palei esamą geležinkelio liniją.
335 kilometrų ilgio “Rail Baltica” projektą Vyriausybė balandį pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o gegužę jo projektavimui nuo Lenkijos iki Latvijos sienos šiemet metams skyrė 20 mln. litų.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.