Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

traukinys (2)

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

Posėdyje abi pusės sutarė dėl kelių transporto leidimų kvotų 2018 m., taip pat dėl papildomų leidimų vežėjams šiemet. Susitikime pasikeista nuomonėmis dėl Lietuvos ir Turkijos Vyriausybių galimo susitarimo, siekiant tarptautinio mišriojo krovinių vežimo plėtros. Turkijos pusei pasiūlyta prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto, be to, aptartos Lietuvos vežėjams aktualios problemos, su kuriomis jie susiduria perveždami krovinius pagal Lietuvos ir Turkijos dvišalį susitarimą dėl tarptautinių vežimų keliais.

Susisiekimo viceministro Ričardo Degučio teigimu, pagrindiniai tolesnės krovinių vežimo plėtros Turkijos kryptimi tikslai yra jūrinės jungties per Juodąją jūrą efektyvinimas, nustatant tranzito laiką,  jūrinių frachtų kainodarą, ekspedijavimo Ukrainos uostuose ypatumus, ir traukinio „Vikingas“ „vieno langelio“ principo įdiegimas Ukrainoje ir Baltarusijoje, nustatant konkurencingą bendrų papildomų paslaugų kainą.

Mišriojo vežimo sistemos dėka tikimasi palengvinti tarptautinį krovinių vežimą, sujungti Rytų Europos, Baltijos regiono, Juodosios jūros baseino, Artimųjų Rytų ir Kaukazo transporto tinklus ir efektyviau naudotis projekto „Vikingas“ teikiamomis galimybėmis. Be to, tarptautinių krovinių vežimo srityje siekiama pereiti prie tausesnių transporto rūšių naudojimo regione, o plėtojant ne tik šiuolaikišką vežimo keliais, bet ir geležinkeliais bei jūrų transportu sistemą, numatyti alternatyvius sprendimus, kurie teiktų socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę naudą.

2016 m. prekių apyvarta tarp Lietuvos ir Turkijos buvo 15,8 proc. didesnė nei prieš metus ir pasiekė rekordinius 347,5 mln. Eur.

Nuo 1994 m. Lietuva ir Turkija yra pasirašiusios 4 susitarimus: tris tarpvyriausybinius susitarimus (dėl tarptautinių vežimų keliais, dėl oro ir dėl jūrų transporto), taip pat Lietuvos susisiekimo ministerijos ir Turkijos transporto, jūrų politikos ir komunikacijos ministerijos Tarpusavio susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo transporto srityje. Šis memorandumas buvo pasirašytas 2013 m. balandžio 4 d. Vilniuje.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0