Lietuva nori taikyti didesnius geležinkelių mokesčius trečiosioms šalims
Europos Komisijai rengiant naują direktyvą dėl bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimo, Lietuva nori išlaikyti galimybę trečiųjų šalių kroviniams nustatyti didesnius geležinkelio paslaugų mokesčius.
Ketvirtadienį Liuksemburge vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Lietuvos atstovai išsakys būtent tokią poziciją. Pasak susisiekimo viceministro Arūno Štaro, kitos ES šalys supranta, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacija yra specifinė, todėl tokiai Lietuvos pozicijai neprieštarauja.
“Visos šalys pripažįsta, kad Baltijos valstybės turi tam tikrą specifiką. Direktyvos projekte numatoma, kad už vežamus krovinius būtų galima imti tik tokius mokesčius, kurie padengtų jų gabenimo sąnaudas. Infrastruktūra reikalauja investicijų, o jei toks reglamentavimas būtų pritaikytas, mes prarastume galimybes užsidirbti iš trečiųjų šalių krovinių. Šią minutę ta išimtis direktyvos projekte yra įrašyta. Jeigu posėdis ketvirtadienį baigsis sėkmingai, ji liks ir mes galėsime išlaikyti esamą padėtį”, – sakė susisiekimo viceministras.
Jo teigimu, anksčiau buvo svarstoma galimybė nustatyti geležinkelių infrastruktūros mokesčių procentinę išraišką, o likusią dalį turėtų padengti valstybė arba savivaldybė.
Dabartinis europinis reglamentavimas leidžia egzistuoti integraliam geležinkelių modeliui, koks yra Lietuvoje: geležinkelių įmonė ir valdo infrastruktūrą, ir gabena krovinius. Todėl, anot A.Štaro, siūlomi pakeitimai trejus metus riboti paskolas investicijoms į infrastruktūros projektus, jeigu jei būtų priimti ir įsigaliotų, Lietuvai sukeltų problemų.
“Geležinkelių infrastruktūra yra valstybės nuosavybė, prie investicijų į ją turi prisidėti ir Lietuva, tačiau neprisideda, tik pagelbėja “Lietuvos geležinkeliams” skolinantis iš Europos investicijų banko, Šiaurės investicijų banko, kitų bankų, tačiau palūkanas moka “Lietuvos geležinkeliai”. Mano žiniomis – kasmet 30-40 mln. litų. Tai neatitinka to, kas yra siūloma keisti, ir su “Lietuvos geležinkeliais” tokia padėtis tęsis dar ilgai, nes jie yra paėmę daug paskolų infrastruktūros projektams įgyvendinti”, – sakė A.Štaras.
Jo teigimu, “Lietuvos geležinkeliams” būtų sudėtinga sutrumpinti paskolų grąžinimo terminus. Anot A.Štaro, esant tokiai situacijai, Lietuva negalėtų užtikrinti reikalavimo per trejus metus subalansuoti geležinkelių pajamų ir išlaidų, kaip yra siūloma
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.