Lietuva ieškos investuotojo naujo giliavandenio uosto statybai

12047

Naują išorinį giliavandenį uostą Lietuva planuoja statyti vadovaudamasi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu – už privačias lėšas. Uostą valdysiantis operatorius padėtų pritraukti naujų krovinių srautą.

 

Šią savaitę būsimo uosto koncepciją susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas Pekine pristatys Kinijos transporto ministerijos ir verslo atstovams. Šios šalies įmonės yra vertinamos kaip vienos iš potencialių investuotojų. 
 

 Kadangi Lietuva negali skirti pakankamai naujo uosto statybai reikalingų lėšų, Susisiekimo ministerija ieškos koncesininko, kuris finansuotų uosto statybą ir taptų jo operatoriumi. Pasibaigus koncesijos sutarčiai uosto infrastruktūra būtų perduota valstybei. 


 Atrenkant investuotoją bus reikalaujama, kad jis pritrauktų į Lietuvą naujus krovinių srautus.


 „Naujasis uostas galėtų priimti didžiausios – 17 metrų – grimzlės laivus, galinčius plaukioti Baltijos jūroje. Dabar maksimalus Klaipėdos uosto gylis siekia 13–14,5 m, ir jo plėtros galimybės yra ribotos“, – teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.


 Naujojo uosto plėtros galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas turėtų būti baigtas kitų metų pavasarį. Tuomet turėtų būti atsakyta į klausimą, kuri Lietuvos pajūrio vieta geriausiai tiktų naujo giliavandenio uosto statybai. Šiuo metu vertinamos dvi galimos vietos – ties Melnrage ir Būtinge.
 

 „Galimybes pastatyti naują uostą vertiname kaip labai realias. Jis būtų šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros pakrantės uostas. Išorinis uostas laivams būtų lengviau pasiekiamas, lyginant su dabar esančiais sausuminiais uostais. Esame patogioje vietoje, turime gerą geležinkelių ir kelių tinklą, jungtis su Rusija, Baltarusija ir kitomis NVS šalimis“, – Lietuvos privalumus vardijo E. Masiulis. 
 

 Klaipėdos uostas praėjusiais metais pasiekė krovos rekordą ir perkrovė 31 mln. t krovinių. Pirmąjį šių metų ketvirtį krova, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo apie 20 proc.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 217
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 320
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 477
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 231
0