Lenkijoje kyla pasipriešinimas dėl bendro su Lietuva oro erdvės bloko

airbus_a380_inbound_ila_2006

Laukiant paskutinio Lenkijos žingsnio dėl bendros oro erdvės bloko su Lietuva sutarties ratifikavimo, Lenkijoje dėl to kyla vis didesnis nepasitenkinimas. Lenkijos spaudoje rašoma, kad šalies oro linijų profsąjungos baiminasi galinčio sumažėti uždarbio, kurio dalis neva atiteks Lietuvos navigacijos specialistams, ir dėl to pasiskundė premjerui.

Tuo metu Lenkijos susisiekimo viceministras Maciejus Jankowskis (Maciejus Jankovskis) pareiškė, kad sutartis su Lietuva buvo pasirašyta, nes toks buvo ES noras, tačiau, pasak žiniasklaidos, jis nesugebėjo paaiškinti šio susitarimo naudos.

Portalas rmf24.pl pranešė, kad dabar mokesčiai už orlaivius mokami Lenkijai, tačiau ratifikavus sutartį neva Lietuva perims lėktuvų navigaciją jau nuo Lodzės, šaliai už tai teks dalis mokesčio. Pasak portalo, Lenkijos oro linijų profesinės sąjungos apie tai informavo šalies premjerą Donaldą Tuską.

Lenkijos susisiekimo viceministras, aiškindamas, kodėl šalies parlamentas turėtų ratifikuoti sutartį su Lietuva dėl naujųjų ES oro erdvės kontrolės zonų, nesutampančių su valstybių ribomis, paaiškino, kad “Bendrija liepė mums kažką su kuo nors pasirašyti, o niekas kitas nenorėjo, išskyrus Lietuvą”.

“Neatiduodame lietuviams penktadalio Lenkijos dangaus kontrolės – tik įvedame tokią galimybę”, – sakė viceministras.

Paklaustas, kuo tokia sutartis bus naudinga Lenkijai, jis atsakė: “Klausimas, kokiu būdu šis (Baltijos oro erdvės funkcinis) blokas turi palaikyti oro eismo aptarnavimą, aišku, yra labai esminis. Sunku pasakyti, kokiu būdu turėtų tai palaikyti”.

ES oro erdvė pagal valstybių sienas yra padalytas į 27 nacionalines skrydžių valdymo sistemas, oro navigacijos paslaugas teikia apie 60 skrydžių valdymo centrų ir tai ne visada leidžia orlaiviams skristi tiesiausiu maršrutu.

Lietuva bendrą oro erdvės bloką kuria su Lenkija, Latvija – su Estija ir Suomija. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą iki 2012 metų gruodžio 4 dienos visos ES valstybės privalo dalyvauti bent viename funkciniame oro erdvės bloke su kita Europos šalimi.

Varšuvos skrydžių informacijos regiono plotas yra 334 tūkst., o Vilniaus – 76 tūkst. kvadratinių kilometrų. Lietuva jau ratifikavo susitarimą dėl bendro oro erdvės bloko su Lenkija.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0