Krovinių dalybos – be manipuliavimo
Baltijos valstybių uostai pajėgūs atlaikyti stiprėjančią Rusijos uostų konkurenciją. Net ir varžydamiesi dėl klientų krovinių kaimynai ketina koordinuoti veiksmus ir nesileisti manipuliuojami.
Netoli Estijos sienos sparčiai plėtojamas Rusijos Ust Lugos uostas, veiklą pradėjęs prieš 7 metus, pernai perkrovė 25 mln. tonų krovinių, šių metų plane – 40 mln. tonų. Pagal apyvartą Rusijoje jis atsidūrė ketvirtoje pozicijoje, po Novorosijsko, Primorsko ir Sankt Peterburgo, o ateinančiais metais tarp pirmūnų turėtų kilti dar aukščiau. Į sukurtą naują logistikos atšaką krypsta ir natūralus Maskvos regiono vartojimo prieaugis, ir anksčiau per kitus Baltijos uostus gabenti kroviniai. Šiuo metu veikia 9 iš numatytų statyti 20 terminalų, tačiau ir dabartinis jų apkrovimas kelia įtampą Suomijos bei rytinės Baltijos pakrantėje.
Stiprėja vidinė Rusijos uostų konkurencija. Sankt Peterburgo 9 mėnesių apyvarta smuktelėjo 3,5 proc., iki 43,3 mln. tonų, dalies naftos krovinių neteko ir gretimai esantis Vysockas. Visų Rusijos uostų apyvarta per 9 mėnesius, palyginti su pernai, padidėjo 5,2 proc., iki beveik 420 mln. tonų.
Nukentėjo ne visi
Baltijos valstybių uostai per 9 mėnesius krovė 111,43 mln. tonų krovinių, panašiai tiek pat kaip pernai. Ust Lugos įtaką jie jaučia nevienodai. Talino jungtinio uosto krova, oficialios statistikos duomenimis, pernai buvo 2010 metų lygio, o šiemet mažėja. Per 9 mėnesius apyvarta krito 18,3 proc., iki 22,5 mln. tonų. Šį skirtumą lėmė penktadaliu sumenkusi rusiško tranzito dalis. Tačiau Talino uosto ekonomiką stabilizuoja jūrų turizmas – laivų keleivių padaugėjo 5 proc., iki 6,8 milijono.
Arčiausiai Rusijos sienos esantis estų Silamejės uostas, pagal interneto svetainėje pateiktą prognozę, tikisi 1 mln. tonų didesnės apyvartos – iš viso 6 mln. tonų.
Latvių sėkmė
Latvijos uostai apdoroja maždaug pusę visų per Baltijos valstybių uostus gabenamų krovinių, šiemet iki spalio krovė 57 mln. tonų. Trys pagrindiniai išsiskiria gerėjančiais rezultatais, ypač Ventspilis (+15 proc., iki 24,3 mln. tonų) ir Liepoja (+49 proc., iki 5,3 mln. tonų), sulaukusi lietuviškų grūdų. Rygos uosto apyvarta padidėjo 8,8 proc., iki 27,39 mln. tonų. Bet mažiesiems latvių uostams sekasi sunkiau – jie šiemet dešimtadalį kiekio prarado ir krovė lygiai 1 mln. tonų vietos krovinių, daugiausia – medienos.
Stabdo krantinių statyba
Rygai nusileidęs Klaipėdos uostas šiemet vejasi pernykščius rekordinius rodiklius. Trijų ketvirčių apyvarta 5,4 proc. mažesnė nei pernai, nesiekia 26 mln. tonų. Uosto vadovybė tai aiškina neritminga baltarusiškų trąšų prekyba ir Mažeikių naftos gamyklos remontu. Tačiau krovos kompanijų atstovai pažymi, kad veiklą, be kita ko, apsunkina lėti krantinių statybų tempai. Dėl metais vėliau įrengto laivų švartavimo pirso “Begoje”, kuris išbandomas tik šiomis dienomis, kompanija teigia negalėjusi priimti 0,5 mln. tonų žemės ūkio produktų.
Dalysis informacija
Latvijos transporto ministras Aivas Ronis nurodo, kad dabartinis Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis Baltijos valstybėms buvo sėkmingas – padidėjo sektoriaus konkurencingumas. Sukurta gera antžeminė transporto infrastruktūra. Latviai akylai stebi ne tiek statybų bumo apimtą Ust Lugą, kiek Klaipėdos uostą, su kuriuo varžosi dėl Baltarusijos krovinių.
“Nekonkuruojame su Rusijos uostais, jie krauna savo eksportą ir importą, be to, Rusija tampa tranzito šalimi Azijos kroviniams. Kai Ventspilyje nebeliko “Belkalio” trąšų, šnairavome į Klaipėdą, įkalbinėjome baltarusius grįžti. Šiemet Latvijos geležinkelių apyvarta ir be trąšų padidėjo. Sulaukėme daug paklausimų iš Lietuvos dėl grūdų eksporto per Liepoją”, – kalbėjo jau antrą kartą šiemet Klaipėdoje apsilankęs Latvijos transporto ministras A.Ronis.
Pasak Lietuvos susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, Klaipėdos uostui gali turėti įtakos Ust Lugos trauka, nors rusiški kroviniai čia sudaro tik 13 proc. visos apyvartos. “Nesame pririšti prie Rusijos, galime priimti įvairius krovinius. Prarastus jų kiekius ateityje kompensuos Europos ir Azijos prekyba”, – pažymėjo E.Masiulis.
Dėl tranzito konkuruojančių valstybių ministrai pažymėjo, kad apkarto situacija, kai klientai laksto pas abiejų šalių geležinkelininkus derėdamiesi dėl vis didesnių nuolaidų. Svarstoma, kad varžydamiesi dėl krovinių uostai koordinuotų geležinkelių veiksmus, jog “krovinių siuntėjai informacija nemanipuliuotų”.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.