Praėję metai Klaipėdos uostui buvo itin sėkmingi – perkrauta daugiau nei 36 mln. tonų krovinių – o tai yra visų laikų krovos rekordas.
Augimo tikimasi ir šiemet, tačiau jau ne tokio spartaus.
30-ies milijonų tonų krovinių per metus ribą tik 2010 metais perkopęs Klaipėdos uostas didžiuojasi nauju, absoliučiu visų laikų krovos rekordu – pernai perkrauta 17 procentų daugiau nei užpernai. Uosto pajamos augo taip pat rekordiškai – 16 procentų.
Per Klaipėdos uostą kraunamų Lietuvos krovinių nuo 2009-tųjų daugėja stabiliai – po maždaug milijoną tonų per metus. O tranzitinių krovinių šuolis per pastaruosius dvejus metus sudarė apie 6 milijonus tonų.
Rekordines krovos aukštumas, anot uosto specialistų, pasiekti pavyko dėl atsigaunančio vartojimo ir augančio trąšų poreikio tarptautinėse rinkose, nes daugiausiai krauta skystų ir birių trąšų, konteineriais vežamų ir ro-ro krovinių.
„Buvo anksčiau padaryta daug investicijų, uostas perėjo į kitą lygį – tai yra šiaurinė uosto dalis buvo išgilinta iki 14,5 m, o tai leido mums pakrauti jau pilnai Panamax tipo sausakrūvius laivus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.
Klaipėdos uostas – lyderis tarp kaimyninių šalių uostų, pernai aplenkė ir jungtinį Talino uostą, kuriame fiksuotas nedidelis krovos kritimas. Klaipėda krovinių augimo tikisi ir šiemet – tiesa nebe tokio spartaus – vos apie 4 procentus.
„Mes kritimo neplanuojam, tačiau augimas bus, kaip sakoma, nuosaikus. Nebeįmanoma pakartoti vieną rekordą po kito tokiais šuoliais, tokiais tempais“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Eugenijus Gentvilas.
Proveržio tikimasi baigus uosto akvatorijos gilinimą iki 14,5 metro ir rekonstravus krantines. Investicijoms šiemet suplanuota taip pat iki šiol rekordinė suma – apie 300 milijonų litų. Tačiau po sprendimo, kad valstybės įmonės pusę pelno privalo grąžinti į šalies biudžetą, pradėti ketinama vos 8 naujus projektus – gerokai mažiau nei planuota anksčiau.
„Pradėtas gilinimo projektas, bet tam, kad tas gilinimo projektas duotų rezultatų, reikia rekonstruot krantines, o krantinėm pinigų jau trūksta“, – tvirtina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.