Siekiant padidinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą kitų Baltijos jūros uostų atžvilgiu, numatoma sudaryti palankesnes sąlygas į uostą atplaukiantiems trampiniams (neturintiems nustatyto tvarkaraščio) laivams. Siūlymą dėl rinkliavų mažinimo Susisiekimo ministerija jau pateikė Vyriausybei.„Privalome lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius ir kaimyninių jūrų uostų kainų politiką, kad padidintume Klaipėdos uosto patrauklumą ir konkurencines galimybes“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Mažesnes rinkliavas numatoma taikyti trampiniams krovininiams (ro-ro) ir krovininiams-keleiviniams (ro-pax) laivams, pritaikytiems vežti ratines transporto priemones, bei trampiniams konteineriniams laivams. Tokie laivai aptarnauja vienkartines krovinių siuntas, dėl jų kaskart varžosi po keletą kaimyninių uostų.
Siūloma rinkliavas krovininiams laivams (ro-ro), įplaukiantiems į Klaipėdos uostą ne mažiau kaip du kartus per savaitę, sumažinti iki dydžio, taikomo ro-pax laivams. Tada krovininiams laivams būtų taikomas toks pats rinkliavos dydis, kaip ir analogiškiems krovininiams-keleiviniams – tai sudarytų palankias sąlygas laivybos linijų plėtrai.
Klaipėdos uostas turi didžiulį potencialą aptarnauti daugiau krovininės laivybos linijų. Krovininėmis linijomis, gabenančiomis transporto priemones, Klaipėdos uostas galėtų būti sujungtas su Didžiosios Britanijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos uostais. Jau dabar ratinės transporto priemonės pagal krovos apimtis Klaipėdos uoste nusileidžia tik naftos produktams ir trąšoms.
Kad ro-ro ir ro-pax laivais nebūtų nuostolinga gabenti palyginti mažus krovinių kiekius, siūloma perpus sumažinti tonažo rinkliavą, kai kroviniai užima mažiau nei pusę laivo talpos. Apskaičiuota, kad šis kiekis atitinka vidutiniškai 75 krovinines transporto priemones – treilerius, roltreilerius, konteinerius ant važiuoklės ar traukinio vagonus. Tais atvejais, kai į laivą ar iš laivo kraunamas krovinys yra mažesnis nei 75 krovininio transporto vienetai, numatoma rinkliavą už pakrautų ir iškrautų transporto priemonių skaičių sumažinti iki 50 proc.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.