Klaipėdos siekis – geležinkelio lankas

 

Ne vienus metus styguotas ir valstybei nepigiai kainavęs Klaipėdos apskrities bendrasis planas paseno, vos tik buvo patvirtintas. Aiškėja, kad trumparegiškas rajonų savivaldybių požiūris į jūrų kompleksą labai greitai gali uždusinti.

 

Gargždiškiai, prieš kelerius metus protestais nustūmę nuo rajono teritorijos projektuotojų brėžiamą naują geležinkelio trasą, ramybe džiaugsis neilgai. Artėja laikas žemės plotų savininkams iš naujo vertinti galimą naudą ir gresiančius nuotolius dėl uostamiesčio plėtros arba rengtis piketams.

 

Klaipėdos rajonas – viena iš nedaugelio Lietuvos vietovių, kurios ribos ir teritorijų vaizdas jau visą dešimtmetį be perstojo keičiasi. Dirbamos žemės čia likę tik padriki plotai. Vietos politikai nepajėgia išspręsti teritorinių konfliktų, todėl mindo ministerijų slenksčius ir kiekvienu klausimu reikalauja Vyriausybės sprendimo.

 

Margas kaip genys

 

Klaipėdos savivaldybės administracija svarsto, kad Vyriausybė turėtų mažiau vargo, jeigu patvirtintų visuomenei labiau suprantamą strateginių valstybės objektų statybos reglamentą, kuris atspindėtų nekilnojamojo turto savininkų konstitucines teises. Jei gyventojai žinotų, kad nacionalizuotas sklypas ar padidėjusi tarša bus tinkamai kompensuoti lengvatomis arba pinigais, mažiau būtų jų pasipriešinimo ir teisinių stabdžių.

 

Elektros linija Telšiai-Klaipėda, elektros jungties su Švedija pastotės, kranto įrenginiai tiesiant kabelį į Neringą marių dugnu, naftos produktų vamzdžio iš Mažeikių trasa, naujos transporto magistralės, dygstantys vėjo jėgainių parkai – tai tik keli susisiekimo ir energetikos infrastruktūros objektai, kuriems jau šiandien ar rytoj bus reikalinga pajūrio žemė. O ji pastarąjį dešimtmetį tankiai apstatyta gyvenamaisiais kvartalais ir paversta privačių bei valstybės interesų įkaite. Be to, dalį rajono teritorijos užima nemenki karinių poligonų, sienos apsaugos tarnybos ir botaninių draustinių plotai.

 

Klaipėdos rajono žemę vagojančių statybų kasmet tik gausėja. Tačiau nuo 2004-ųjų su pertraukomis rengtas ir prieš trejus metus patvirtintas Klaipėdos apskrities bendrasis planas laikotarpiui iki 2020 metų valstybės strateginių tikslų neaprėpia. Jame net su žiburiu ieškodamas nerastum suskystintų gamtinių dujų terminalui reikalingos infrastruktūros ar į naują uostą tiesiamų kelių, nes iki šiol diskutuojama dėl jų vietos.

 

Bendrąjį planą rengusi įmonė „Atkulos projektai“ tuomet net negalėjo užbrėžti „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės tolimoje ateityje, po 10-20 metų, kaip tuomet įsivaizduota, numatytos tiesti Klaipėdos miestą lenkiančios geležinkelio trasos nuo Kretingos iki Rimkų. Tam nepritarė Klaipėdos rajono gyventojai ir teritorijos planą tvirtinę rajono politikai. Ji liko nepavaizduota ir Kretingos rajono bendrajame plane.

 

Tačiau Klaipėdos uosto padėtis rodo, kad tai, kas prieš penkmetį atrodė be galo toli ir susiję su ateinančių kartų gyvenimu, nenumaldomai artėja.

 

Stotis bus iškelta už miesto

 

Klaipėdos politikai šiomis dienomis svarstė žemės sklypo nuo P.Lideikio gatvės (kelio į Melnragę) iki šiaurinės miesto ribos detaliojo plano koncepciją, kuria numatoma padidinti Pauosčio stoties kelyną 5,9 hektaro plotu, iki daugiau kaip 35 hektarų. Pusė priduriamo sklypo yra valstybinis miškas, todėl uostamiesčio taryba numatė „Lietuvos geležinkeliams“ sąlygą – „įgyvendinti savivaldybės parengtus apželdinimo projektus Melnragėje, tarp Vėtros ir Nėgių gatvių, bei 7 sklypų prie Šilutės plento“. Kitaip tariant – iškirstus Girulių miško medžius atsodinti kitur, kad būtų slopinamas geležinkelių triukšmas. Politikams diskutuojant apie uostamiesčio ateitį, į paviršių kaip putos iškilo būtinybė iškelti uosto naudojamus geležinkelius už miesto ribų.

 

Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ projektus rengiančios įmonės „Sweco Lietuva“ atstovo Aido Vaišnoro, pailginus Pauosčio kelyną bus 20-30 proc. sumažinta Klaipėdos stoties apkrova. Vagonai nebus stumdomi į miesto centrą, pateks tiesiai į šiaurinės uosto dalies terminalus. Pastačius geležinkelio viaduką prie Girulių gyvenvietės, pagerėtų susisiekimas su pajūrio poilsiavietėmis. Triukšmą slopinančios sienutės sudarytų giruliškiams geresnes gyvenimo sąlygas. Antrasis etapas – iškelti geležinkelį iš Girulių, pasukant jo atšaką nuo Labrenciškių kvartalo Pauosčio stoties link.

 

Tarybos nariai prisiminė prieš kelerius metus svarstytoje Klaipėdos geležinkelio stoties galimybių studijoje buvus dabartinės stoties dalies teritorijos perleidimo miestui sąlygą, tuomet Girulių aplinkkelis buvęs tik kaip priedas.

 

A.Vaišnoras aiškino, kad ta studija paseno net nepasiekusi starto linijos. O ir visos iki šiol numatytos Klaipėdos geležinkelio mazgo rekonstrukcijos bei šimtai milijonų litų investicijų – tik didelių darbų įžanga. „Planuojama, kad netrukus Klaipėdos uostas kraus 50 mln. tonų krovinių per metus, todėl būtina nauja geležinkelių plėtros studija. Uostas auga greičiau negu prognozuota, tad jau dabar reikia svarstyti apie pietinę prieigą, dvipusį kelią nuo Pagėgių. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo numatę Klaipėdos geležinkelio aplinkkelį nuo Kretingos iki Rimkų, bet rajonas projektą atmetė“, – dėstė šio projekto vadovas.

 

Klaipėdos miesto politikai pasipiktinę, jog iki šiol nėra informuoti apie užprotestuotą aplinkkelį. Todėl nuspręsta, kad Klaipėdos miesto meras turėtų pasirašyti su „Lietuvos geležinkeliais“ sutartį dėl geležinkelio prieigų planavimo. Tuomet rajonų savivaldybėms tektų taikytis prie uostamiesčio teritorinių sprendinių, kurie numato krovininių stočių iškėlimą į priemiesčius.

 

Pastarųjų metų statistikos duomenimis, daugiau kaip 80 proc. krovinių į uostą ir iš jo gabenama geležinkeliais. Uostininkai taip pat agituoja savivaldybes kuo skubiau atskirti regiono viešuosius interesus nuo siaurų provincinių ambicijų ir parengti naujus Klaipėdos geležinkelio mazgo planus, nelaukiant bendrojo plano galiojimo pabaigos. Tuomet Lietuva tokiam projektui galėtų siekti finansavimo iš artimiausio laikotarpio Europos Sąjungos programų.