2011 m. rugsėjo 2 d. Laivų krovos akcinė bendrovė (LKAB) „Klaipėdos Smeltė“ ir Suomijos kranų gamintoja „Konecranes“ pasirašė modernių uosto kranų pirkimo/pardavimo sandorį, kurio vertė – apie 100 mln. Lt.
LKAB „Klaipėdos Smeltė“, vykdydama užsibrėžtą regioninio konteinerių paskirstymo centro įkūrimo planą, užsakė tris „Ship-to-Shore“ (STS) tipo kranus, skirtus pakrauti ir iškrauti konteinerius į/iš laivų bei septynis „Rubber-Tyred Gantry“ (RTG) tipo kranus, kuriais konteineriai bus pakraunami ir nukraunami ant/nuo krovininių automobilių terminalo aikštelėse. Šiuo metu kranai jau projektuojami Suomijos miesto Hyvinkää gamykloje, planuojama, kad pirmoji partija – vienas STS ir trys RTG – bus pristatyta į Klaipėdą iki 2012 metų spalio, o paskutinieji kranai pasieks terminalą iki 2013 metų sausio. Pasak gamintojo atstovo, 14-16 mėnesių pagaminimo terminas – įprastas tokio tipo uosto įrenginių rinkoje: pastarąjį dešimtmetį sparčiai augant konteinerinių kranų paklausai visame pasaulyje, o ypač – Kinijoje, gamintojai vos spėja vykdyti užsakymus.
„Klaipėdos Smeltei“ skirti kranai bus iki galo surinkti gamykloje bei atvežti specialiais laivais, pritaikytais transportuoti sunkiasvorius, didelių gabaritų pramoninius įrenginius. Kranus numatoma sumontuoti šiuo metu statomose krantinėse Nr. 90-96, specialiai pritaikytose didelėms apkrovoms. Apytikris vieno STS krano svoris – 1.300 tonų.
Ekspertų vertinimu, tenderio metu pasirinkta partnerė – Suomijos kompanija „Konecranes“ – pasaulinė konteinerinių kranų gamybos lyderė kokybės ir patikimumo požiūriu. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ akcininkės – kompanijos „Terminal Investment Limited“ (TIL) teigimu, tiekėjo pasirinkimą lėmė puikus kranų kokybės ir pasiūlytos kainos santykis, gamintojo patirtis aptarnaujant kranus Klaipėdos uoste bei patrauklios galimybės plėtoti bendradarbiavimą ateityje.
Konteinerinių kranų, skirtų LKAB „Klaipėdos Smeltė“ terminalui, parametrus parinko kompanija TIL, atsižvelgdama į didžiausios klientės – laivybos kompanijos „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) ateities ketinimus bei teorines Klaipėdos uosto galimybes priimti didesnius, nei šiandien, konteinerinius laivus. Pasirinktųjų STS kranų strėlės ilgis – net 50 metrų, jie pajėgūs aptarnauti 18-kos konteinerinių eilių pločio laivus, atitinkančius „MSC Sola“ laivo klasę (ilgis – 363 m, plotis – 45,6 m, talpa – 11.660 TEU, grimzlė – 14,10 m). Galimybė priimti tokio dydžio laivus Klaipėdos uoste šiuo metu dar nėra svarstoma, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investiciniuose planuose kol kas apsiribojama 14,50 m gyliu laivybos kanale, tačiau TIL tvirtinimu, priimant investicinį sprendimą, kuriuo grindžiama LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ateitis 10-15-kos metų laikotarpiui, svarbu neapsiriboti 3-5 metų prognozėmis ir vadovautis maksimalios galimos rinkos plėtros scenarijumi.
Rytinės Baltijos jūros pakrantėje naujieji „Klaipėdos Smeltės“ pirkiniai išsiskirs ne tik gabaritais: į kranus bus sumontuota moderniausia elektroninė įranga, itin daug dėmesio skiriama ergonominiams sprendiniams, padėsiantiems krano operatoriams darbo metu jaustis patogiai. Planuojama, kad pasirinkto modelio krano vidutinė krovos sparta bus apie 35 konteineriai per valandą ir prilygs aukščiausio lygio pasaulio terminalų demonstruojamam rezultatui. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ numato iki 2011 m. spalio mėnesio baigti derybas su specializuotomis kompanijomis, ruošiančiomis STS, RTG ir mobiliųjų kranų operatorių mokymo programas. 2012-siais numatoma įsigyti arba nuomotis specialų treniruoklį – stimuliatorių, kuris padės paruošti operatorius iki kranams atvykstant.
Šiuo metu LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krauna jūrinius konteinerius trim mobiliaisiais kranais – „Liebherr LHM 400“ (2 vnt.) ir „Liebherr LHM 500“(1 vnt.) bei „reachstacker“ tipo krautuvais, pagamintais „Linde“ ir „Ferrari“ gamyklose (viso – 6 vnt.). Būtinumą įsigyti naujo tipo įrangą – STS bei RTG kranus – padiktavo pasaulinė konteinerinių laivų didėjimo tendencija bei kompanijos klientės MSC ketinimai gabenti konteinerius į Klaipėdos uostą okeaniniais Post-Panamax tipo laivais, kurių talpa – 6.000-9.000 TEU ir daugiau.
MSC glaudžiai bendradarbiauja su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ kontrolinio akcijų paketo savininke – kompanija TIL, kuri holdingo principu valdo 27 terminalus įvairiuose kontinentuose ir investuoja į terminalų plėtrą tuose uostuose, į kuriuos MSC planuoja nukreipti krovinių srautus. 2008 m. TIL ir MSC, įvertinę keletą alternatyvių uostų rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, pasirinko Klaipėdą tarptautiniam konteinerių paskirstymo centrui įkurti. Nuo tada „Klaipėdos Smeltės“ perkraunamų konteinerių apimtys kasmet sparčiai didėja: 2010-siais kompanija perkrovė 115.000 TEU arba 32 procentais daugiau, nei 2009-siais, o 2011 metų pirmą pusmetį bendrovė perkrovė 96.000 TEU, pasiekdama net 70-ties procentų augimą, lyginant su analogišku ankstesniųjų metų laikotarpiu. Planuojama, kad „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje kuriamo regioninio konteinerių skirstymo centro metinis pajėgumas 2023 m. pasieks 1 mln. TEU.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.