Kilo abejonių dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės“ gelbėjimo teisėtumo
Valstybės pagalba „Lietuvos jūrų laivininkystei“ gali būti neteisėta. Taip rašoma Vyriausybei ir prezidentūrai adresuotame Konkurencijos tarybos rašte.
Lietuvos ministras pirmininkas Algridas Butkevičius praėjusią savaitę pranešė, kad „Lietuvos jūrų laivininkystė“ bus gelbėjama nuo bankroto. SEB bankas ketina įmonei suteikti 3 mln. eurų paskolą kurią garantuos „Lietuvos geležinkeliai“, sumažindami valstybei mokėtinus dividendus.
Konkurencijos taryba savo iniciatyva prezidentūrai ir Vyriausybei pateikė nuomonę dėl pagalbos „Lietuvos jūrų laivininkystei“ – KT aptaria Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymą. Sprendimai dėl tokios paramos „Lietuvos jūrų laivininkystei“, kuri yra ant bankroto slenksčio, gali būti priskirti neteisėtai valstybės pagalbai.
KT kyla klausimas, ar pagalba įmonei atitiktų antrąjį valstybės pagalbos skyrimo kriterijų, kuris numato, kad parama turi palaikyti tam tikrus ūkio subjektus arba tam tikrų prekių gamybą, ir suteikti išskirtinę ekonominę naudą.
„Jeigu likvidavus ūkio subjektą būtų gauta daugiau pajamų ar patirta mažiau išlaidų negu remiant šį ūkio subjektą ir palaikant jo veiklą, privatus investuotojas rinktųsi likvidavimą, – rašo KT. –
Pažymėtina, kad intervencijos į viešąjį ūkio subjektą, patiriantį sunkumus, atveju investicijų grąža turi būti palyginta su priešingos padėties scenarijumi ūkio subjekto likvidavimo atveju. Jeigu likvidavus ūkio subjektą būtų gauta daugiau pajamų ar patirta mažiau išlaidų negu remiant šį ūkio subjektą ir palaikant jo veiklą, privatus investuotojas rinktųsi likvidavimą“.
Kitaip tariant, valstybei reikia išsiaiškinti, ar tokios paramos teikimas „Lietuvos jūrų laivininkystei“ suteiktų jai tokią naudą, kurios ji negalėtų įgyti rinkos sąlygomis.
„Darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje yra abejonių tik dėl antrojo valstybės pagalbos kriterijaus tenkinimo. Prelimnariu vertinimu, kiti kriterijai yra tenkinami“, – rašoma KT dokumente.
Valstybės pagalba „Lietuvos jūrų laivininkystei“ gali būti teikiama tik pagal Europos Komisijos Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonės sanuoti ir restruktūrizuoti. Tai reiškia, kad Lietuva, prieš teikdama pagalbą įmonei, turi gauti EK sutikimą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.