Jūrinių krovinių logistikos Baltijos jūros regione ypatumai

Maersk

Strateginė Baltijos jūros uostų padėtis bei atrasti saviti jūrinių uostų krovinių ekspedijavimo sprendimai, leidžia sąlyginai mažame pakrantės ruože išlaikyti klientų dėmėsį. Mūsų įmonės specializacija ir pagrindinis tikslas, klientui padėti išsirinkti jam tinkamiausią tiekimo grandinę kuri apima ir maršruto bei jūrinio uosto parinkimą. Nuo 2007 m. pradėję gabenti jūrinius krovinius į Rusiją ir kitas NVS šalis, pradėję bendradarbiauti su Baltijos jūros regiono jūriniais uostais, išmanome jūrinių krovinių gabenimo rinką.

Vienu iš aktualiausių momentų jūrinių krovinių gabenimo versle – laikas, suteikiamas nemokamai naudotis konteineriu, laivui atvykus į paskirties uostą bei jį saugoti uosto teritorijoje. Ilgesnis nemokamas saugojimas uoste yra naudingas klientams, kurie už produkciją atsiskaito konteineriui atvykus į paskirties uostą, kadangi sumokėjus už prekes prieš pat atvykimą, siuntėjas galės atlikti krovinio perleidimo gavėjui patvirtinimo procedūras laiku ir išvengti papildomų kaštų. Ilgesnis nemokamas laikas skirtas naudojimuisi konteineriu taip pat yra itin svarbus, kai krovinys pristatomas toli nuo jūros uosto esančiam klientui, todėl dauguma jūrų uostų terminalų, bei juose dirbančių jūrinių linijų turi savo sprendimus tenkinančius šiuos klientų poreikius.

Ekspeditoriui ir jo klientui transportavimas per Rusijos jūrinius uostus kuo toliau tuo labiau tampa kantrybės išbandymu. Pirmiausia – Rusijos federacijos teisiniai reikalavimai muitinimo procedūras atlikti iš karto jūriniame uoste. Ateityje planuojama, kad visi kroviniai bus išmuitinami pasienio postuose, todėl jau šiuo metu yra taikomi apribojimai tranzitu vežti prekes į kitus muitinės postus ir muitinti jas tenais, nebent tam būtų svari priežastis. Vidaus tranzito procedūra („Внутритаможенный транзит“) vežant krovinius iš vieno muitinės posto į kitą gali būti atlikta tik vežant prekes vežėjui, turinčiam muitinės pervežėjo „таможенный перевозчик“ statusą, o tai pabrangina pristatymą nuo 1,5 karto.

Neplanuoti ir planuoti patikrinimai. Vežant prekes iš užsienio, muitinės sistema, deklaruojant prekes, atsitiktiniu būdu išrenka keletą prekių savininkų, kurių prekės turi būti patikrinamos. Gabenant prekes pirmą kartą, jos bus tikrinamos privalomąją tvarka. Taip pat kartais yra vykdomos „akcijos“, kai tam tikros rūšies prekės yra tikrinamos dažniau nei įprastai. Patikrinimų metu itin skrupulingai tikrinamas krovinio svoris, bei jo atitikimas deklaruojamam dokumentuose, priešingu atveju gali būti laikoma, kad bandoma įvežti daugiau krovinio, o tai reiškia baudas ir būsimų krovinių patikrinimus.

Apkrova. Rusijos uostai yra užkrauti labiau nei kiti uostai regione, todėl prekių patikrinimas paprastai trunka nuo 2 iki 4 dienų. Jeigu aptinkami neatitikimai dokumentuose, jų taisymas gali užtrukti iki kelių savaičių (priklausomai nuo jų mąsto). Negelbėja ir nemokamas 5 d. prekių saugojimas.

Atsižvelgiant į šias papildomų kaštų ir laiko sąnaudų reikalaujančias sąlygas ekspeditoriai paprastai klientams siūlo gretimus Sankt Peterburgui Talino (Estija), Kotkos (Suomija), Rigos (Latvija), Klaipėdos (Lietuva) jūrinius uostus. Baltijos uostuose galima pasverti krovinį prieš įvežant į NVS šalis, tad visuomet aišku, kad svoris atitinka deklaruojamą dokumentuose. Produkciją, kuri paprastai yra ilgą laiką sandėliuojama prieš ją realizuojant, galima sandėliuoti kaimyninėse valstybėse, kadangi tai yra arti pasienio (pristatymas mažos partijos gali trukti nuo 3 iki 7 dienų priklausomai nuo krovinio skubumo ir jo dydžio). Sandėliavimas kaimyninėse šalyse yra apie du kartus pigesnis, tuo pačiu metu įmonės gali pagerinti savo piniginius srautus, nes joms nereikia mokėti mokesčių už prekes valstybei kol prekė nėra reikalinga galutiniam vartotojui.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0