Eugenijus Gentvilas: „Tikimės, kad Klaipėdos kryptimi gabenamų krovinių tarifai nebus padidinti“

2010-ieji metai Klaipėdos uostui neeiliniai – pasiekta rekordinė, didesnė kaip 30 mln. t, – krova. Ar ir ro-ro krovinių (aut. pastaba – vilkikų puspriekabėse esantys kroviniai, gabenami keltais) gabenimo rinkoje pernai fiksuoti solidūs krovinių prieaugiai?

2010-ieji buvo rekordiniai metai visoje Klaipėdos uosto istorijoje – krauta 31, 27 mln. t krovinių. Ro-ro grupėje, jei skaičiuotume technikos vienetais, augimas sudarė  29,5 proc.,  tonažo požiūriu – 33,6 proc.

Skystų naftos produktų gabenimas praėjusiais metais buvo daug mažesnis nei 2009 m. Juos kompensavo kitos krovinių rūšys, pirmiausia – ro-ro kroviniai. Tai rodo mūsų pastangas ir tarptautinių rinkų atsigavimą.

Vienas iš pagrindinių veiksmų, lėmusių dar didesnį uosto patrauklumą – padidintos nuolaidos ro-ro krovinius gabenantiems laivams.  Jei kalbėtume apie tarifų politiką – senas ginčas tarp dešiniųjų ir kairiųjų. Dešinieji sako: sumažinkime mokesčius, gausime didesnę apyvartą, daugiau pajamų, kairieji – mokesčius uoste siūlo didinti. Mes pasirinkome strategiją juos mažinti.
Anksčiau laivybos linijoje plaukiojantys laivai nuolaidas gaudavo maždaug nuo liepos mėnesio, o dabar nuolaidos taikomos maždaug nuo kovo ar balandžio mėnesio. Krovinių padaugėjo, taigi uosto direkcija, nors ir taikydama nuolaidas, gavo daugiau pajamų, leido uždirbti krovos kompanijoms, autotransportininkams, geležinkelininkams.

2010 m. surinkome 126 mln. Lt, o 2009 m. – apie 120 mln. Lt.

Kas  apsunkina ro-ro krovinių iškrovimą Klaipėdos uoste?

Mūsų keltai ne 100 proc. užpildyti kroviniais – juose dar lieka apie 10–15 proc. laisvos vietos. Jei būtų dar daugiau krovinių, tai atsirastų naujų  laivų keltų linijose. Reikia, kad ekonomika dar labiau atsigautų – ir Rytuose, ir Vakaruose.

Darbą su ro-ro kroviniais šiek tiek apsunkina nerekonstruota Kairių gatvė, į kurią atvažiuoja labai daug technikos. Jau šiemet bus pradėta gatvės rekonstrukcija.
Taip pat ketinama statyti hidraulinę rampą – kad transporto priemonė greičiau įvažiuotų į laivą arba greičiau išvažiuotų iš jo. Jei automobiliai įvažiuotų į keltą 0,5 min. greičiau, tai sutrumpintų  kelto krovimo laiką 50 min.

Dalis projektavimo darbų bus finansuojami ES lėšomis, o finansavimas statybos darbams dar nėra aiškus.  Ar rampa bus statoma, ar ne, priklausys nuo suskystintų dujų terminalo statybos vietos. Gali būti, kad tarptautinė perkėla bus iškelta į kitą vietą, tai tada ten neapsimoka statyti hidraulinės rampos. Jei bus nuspręsta ten nestatyti dujų terminalo, tada statysime rampą. Juk neverta investuoti keliolika milijonų litų, jei gali paaiškėti, kad po dviejų metų iš ten bus iškeliamas visas terminalas.

Jei kalbėtume apie ro-ro rinkliavas, ar Klaipėdos uostas turi konkurencinį pranašumą prieš kaimyninių šalių uostus?

2009 m. sausį, kai buvo uždaryta linija Liubekas–Ryga, dalis krovinių atiteko mums. Pasikeitimai rinkoje liudija, kad esame patrauklūs. Ne vien tarifai lemia uosto patrauklumą, taip pat svarbi aptarnavimo kokybė, laivybos saugumas, uosto saugumas nuo vėjų.

Tarkime, į mūsų uostą negali įplaukti ro-ro laivai nuo 25 m/s, o yra uostų, kur jau nuo 20 m/s yra stabdomas tokių laivų įplaukimas. Ką jau kalbėti apie uostus, kuriems užšalus, ro-ro laivus turi vesti ledlaužis. Juk ir Rygos įlankoje, ir Estijos uostuose tenka laužyti ledą. Tam išleistus pinigus uostų administracijos atsiima iš rinkliavų.

Ar NATO krovinių gabenimas per Klaipėdos uostą yra pasiekimas?

Per mėnesį mes krauname iki 30 tūkst. konteinerių, o čia atvežė 105 konteinerius… Gerai, kad veža, gerai, kad planuoja vežti dar daugiau. Iš to visas transporto sektorius uždirbtų keliasdešimt milijonų litų.

Klaipėdos uostas krauna 300–370  mln. t per metus, taigi NATO konteineriai pernelyg apimčių nepadidins, bet juk čia kalba eina ne apie pinigus, o apie pasitikėjimą, uosto saugumo įvertinimą.

JAV apsisprendimas vežti krovinius per Klaipėdos uostą rodo, kad jis vertinamas kaip patikimas. Be to, čia greitas ir pakankamai pigus krovinių aptarnavimas. Du kartus per metus esame tikrinami dėl uosto saugumo – įvertinimai labai geri.

Pakalbėkime apie negabaričių ir sunkiasvorių krovinių gabenimą. Vežėjai piktinasi, kad susiduria su sunkumais juos transportuodami dėl nepritaikytos infrastruktūros. Ar uostas šioje srityje padarė viską, ką gali?

Uoste dėl negabaričių krovinių krovimo nekyla jokių problemų. Mes galime krauti krovinius, kurie sveria 120 t. Artimiausiu metu bus įsigyta kranų, kurie galės kelti daugiau kaip 200 t krovinius.

 

Laivai, gabenantys sunkiasvorius ir didžiagabaričius krovinius, be problemų gali įplaukti į uostą. Technika tokiems kroviniams iškrauti irgi yra. Išvežimas iš uosto yra suformuotas ir pietinėje, ir šiaurinėje uosto dalyje, o visa kita – jau nebe uosto daržas. Ten jau yra kelininkų problemos. Aš jas gerai žinau, analizuojame.

Svarbu paminėti, kad jau šiemet bus galimybė negabaritinius krovinius iš Klaipėdos uosto plukdyti Nemunu. Plukdant Nemunu yra tik du tiltai, bet ir jie nekels problemų, nebent kroviniai būtų labai aukšti. Esant vidutiniam vandens lygiui, 8 m aukščio krovinys be problemų telpa po šiais tiltais, o vežant keliais, dažnai reikia rekonstruoti daugelį viadukų, kelti aukštyn kelio ženklus.

Dėl viešojo logistikos centro (VLC) Klaipėdoje kilo nemažai problemų. Kodėl taip sunkiai juda VLC reikalai?

Problemų būta visokių. Iš pradžių Vyriausybė numatė, kur turi būti šis centras, įpareigojo imtis priemonių. Pradėjau dirbti, ėmėmės priemonių ir paaiškėjo, kad Vyriausybė kita ranka išdalijo keliasdešimt hektarų žemes privatininkams. Tuomet aš pasakiau, kad šitame nusikaltime nedalyvausiu. Norėta, kad uosto direkcija sumokėtų pinigus žemės savininkams.

Paskui  nuspręsta, kad VLC nebus kuriamas ten, kur grąžintos žemės. Yra dar pakankami daug laisvos valstybinio fondo žemės. Jau birželio pradžioje turėsime VLC galimybių studiją.
Privatūs logistikos centrai susitvarko su kroviniais, taigi labai didelio poreikio aplink Klaipėdą nėra. Miestą yra apjuosę keli privatūs logistikos centrai, bet VLC turėtų būti pajėgesnis už juos.

Kokios 2011-ųjų metų uosto perspektyvos?

Tikimės dar didesnio krovinių srauto. Bet, aišku, esant vienai sąlygai – jei „Lietuvos geležinkeliai“  nesugalvos padidinti tarifų. Kol kas šneka, kad didins Klaipėdos kryptimi gabenamų krovinių tarifus, tikiuosi, kad taip nebus padaryta.

Pagrindinis šių metų darbas – uosto akvatorijos dugno gilinimas. Beveik visoje uosto akvatorijoje, iki dešimtos krantinės, turime 14, 5 m gylį, o nuo 10 iki 150 krantinės reikia gilinti iki 14,5 m.
Šiemet planuojame pradėti darbus, bet jie nebus pabaigti 2011-aisiais, nes reikia iškasti maždaug 3 mln. kubinių metrų grunto. Šiandien dideliais gyliais naudojasi tik trys uosto krovos kompanijos. Išgilinus iki pietinės dalies dar bent 10 krovos kompanijų galėtų priimti didesnės grimzlės laivus.