ES šalins formalumus laivybai

laivas

Pirmadienį Europos Komisija pateikė planus mažinti muitinės formalumus laivams – dėl to sumažės biurokratizmo, sutrumpės laukimo laikas uostuose ir padidės sektoriaus konkurencingumas. Dabar ekspeditoriai ir eksportuotojai skundžiasi, kad, siųsdami prekes į kitas Europos šalis trumpųjų nuotolių jūrų transportu, dėl didelės administracinės naštos uostuose patiria papildomų išlaidų ir labai vėluoja – laivams valandų valandas, o kartais – ir dienas tenka laukti, kol bus atliktas muitinis įforminimas.

Todėl jūrų transportas yra mažiau patrauklus nei kitų rūšių transportas, visų pirma kelių, o dėl to tik be reikalo didėja vilkikų skaičius jau ir taip perpildytuose keliuose. Priėmus šiandieninius Komisijos pasiūlymus laivams administracinių kliūčių sumažėtų ir būtų suteikta galimybė išnaudoti visą savo potencialą ES vidaus rinkoje ir už jos ribų. Už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Europai tenka spręsti svarbias spūsčių ir taršos didėjimo problemas. Mums svarbu, kad trumpųjų nuotolių jūrų transportas išnaudotų visą savo potencialią ir teiktų pigias ir ekologiškas transporto paslaugas, o drauge sumažėtų sunkvežimiais vežamų prekių kiekis ir sunkvežimių skaičius perpildytuose keliuose. Siūlome naujoviškas priemones, kurios padės sumažinti biurokratizmą ir padaryti laivybos sektorių patrauklesnį prekių vežimo ES paslaugomis besinaudojantiems klientams.“

Už mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas Komisijos narys Algirdas Šemeta teigė: „Mėlynąja juosta“ jūrų transportas bus integruotas į bendrąją rinką. Siūlomos priemonės bus labai naudingos laivybai, nes bus sumažintos išlaidos, supaprastintas administravimas, palengvinta prekyba ir sukurtos vienodos sąlygos visų rūšių transportui. Taip pat bus supaprastintas muitinės darbas ir ji galės veiksmingiau kovoti su saugumo grėsmėmis ir daugiau dėmesio skirti piliečių bei įmonių saugumui.

“ Šiandienos komunikate „„Mėlynoji juosta“ – bendra laivų transporto erdvė“ pateikiami du pagrindiniai pasiūlymai mažinti formalumus laivams, iš dalies keičiant galiojantį Muitinės kodeksą (Muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, MKĮN). Laivybos bendrovėms, kurių laivai plaukioja reguliariais maršrutais po ES ir daugiausia plukdo ES prekes, jau dabar taikomos paprastesnės muitinės procedūros (reguliarių laivybos linijų procedūros). 2013 m. birželio mėn. Komisijos pateiktais naujais pasiūlymais reguliarios laivybos linijos procedūros bus atnaujintos – jos taps trumpesnės ir lankstesnės. Konsultacijoms skirtas laikotarpis valstybėms narėms bus sutrumpintas nuo 45 iki 15 dienų.

Bendrovės galės iš anksto prašyti leidimo tose valstybėse narėse, kuriose pageidautų vykdyti veiklą, ir taip sutaupyti laiko, jei tokia verslo galimybė atsirastų. Beveik 90 proc. laivų plukdo tiek ES, tiek ne ES prekes ir dažnai užplaukia į ES ir ne ES, pvz., Norvegijos, Šiaurės Afrikos ir Rusijos, uostus. Komisija siūlo gerinti muitinės procedūras tokiems laivams – sukurti sistemą, pagal kurią būtų atskiriamos laive esančios Sąjungos prekės (jos turėtų būti greitai iškrautos) ir ne Sąjungos prekės, kurioms turi būti taikomos reikalingos muitinės procedūros.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0