EK žada labiau spausti Lenkiją ir Latviją dėl “Rail Balticos”

 

P.Telička, trečiadienį Vilniuje susitikęs su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, pranešė, kad “Rail Baltica” projektas būtų prioritetinis 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje, jam būtų skirta 85 proc. ES paramos, pranešė ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.

 

Be to, jo teigimu, iki kitų metų pavasario EK iniciatyva žadama pasirašyti tarpusavio supratimo memorandumą, kuriuo šalys dar kartą įsipareigotų pradėti įgyvendinti projektą. Manoma, kad tai padėtų išjundinti darbus Lenkijoje ir Latvijoje, kurios kol kas neskuba pradėti europinio geležinkelio atnaujinimo darbų.

 

„P.Telička tikisi, kad šiose šalyse pradėjus dirbti naujoms Vyriausybėms darbai pajudės iš vietos. Iki kitų metų pavasario visų valstybių atstovai turėtų pasirašyti tarpusavio supratimo memorandumą, kuriame būtų įsipareigota kartu vykdyti „Rail Baltica“ tiesimo darbus. Tai yra labai svarbu, nes šiuo metu vienos šalys yra labiau pažengusios, o kitos trypčioja vietoje“, – pranešime spaudai sakė E.Masiulis.

 

Pasak jo, Europos Komisija svarsto galimybę skirti finansinę paramą Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims, kad iki 2024 arba 2030 metų Baltijos regionas būtų sujungtas greitojo traukinio linija su Šiaurės Italija.

 

„Lietuvai tai labai geros naujienos. Mus džiugina ir siūlymas, kad europinė vėžė būtų nutiesta tarp Vilniaus ir Kauno. Todėl greitieji traukiniai į Vakarų Europą galėtų važinėti ir iš Lietuvos sostinės“, – sakė E.Masiulis.

 

Pasak P.Teličkos, „Rail Baltica“ ir greitojo traukinio linija turėtų tapti vienu iš ES prioritetinių projektų – ji galėtų finansuoti 85 proc. abiejų projektų išlaidų.

 

Jis pabrėžė, kad Lietuva yra padariusi didžiausią pažangą tiesiant europinę vėžę. Jau baigta pirmoji atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų. Kituose ruožuose iki Kauno vyksta projektavimo darbai. Europinę vėžę iki Kauno norima nutiesti iki 2013 metų pabaigos.