Kai kurių Marijampolės politikų ir valdininkų reikalavimą stabdyti europinės geležinkelio vėžės projektą „Rail Baltica“ susisiekimo ministras Eligijus Masiulis laiko bandymu pasipinigauti valstybės sąskaita.
„Tai akivaizdus pavyzdys, kai vietiniai politikai dėl asmeninių politinių arba verslo tikslų bando sužlugdyti nacionalinės svarbos projektą. Reikalavimas, kad „Rail Baltica“ vėžė neitų dabar veikiančio geležinkelio trasa, o aplenktų Marijampolę, primena bandymą pasipelnyti, nes tuomet valstybė būtų priversta išpirkti privačius sklypus“, – sakė E. Masiulis.
Įtarimus bandymu pasipinigauti stiprina ir tai, kad vietiniai politikai patys ėmėsi nurodinėti, per kurias teritorijas turi būti tiesiama „Rail Baltica“.
„Mes labai gerai žinome Vilniaus vakarinio aplinkkelio tiesimo aplinkybes, kai apsukrūs žmonės įsigijo sklypus, per kuriuos bus tiesiamas kelias, ir dabar reikalauja fantastiškų sumų iš valstybės. Dabar panaši padėtis kartojasi Marijampolėje. „Rail Baltica“ statybos buvo vilkinamos 15 metų. Mes jas pagaliau pradėjome. Gindamas valstybės interesus darysiu viską, kad keli vertelgos nesužlugdytų šio Lietuvai gyvybiškai svarbaus geležinkelio“, – teigė susisiekimo ministras.
Jį stebina ir tai, kodėl Marijampolės politikai tik dabar sugalvojo reikšti pretenzijas dėl pernai Vyriausybės priimto sprendimo, pagal kurį „Rail Baltica“ trasai buvo parinktas dabar veikiantis geležinkelis. Geležinkelis per Marijampolę buvo nutiestas prieš daugybę metų ir anksčiau jis niekam netrukdė. Be to, tiesiant europinę vėžę bus rekonstruotos visos geležinkelio ir automobilių kelio sankryžos, pastatytos apsauginės sienelės.
Vyriausybė pernai patvirtino planą, kad europinė geležinkelio vėžė Kauną turi pasiekti 2013 m. Jei Marijampolės politikai blokuos valstybės planus, projektas gali žlugti. Papildomi darbai smarkiai padidins „Rail Baltica“ kaštus, o taip pat keleriais metais prailgins geležinkelio tiesimo trukmę.
E. Masiulis mano, kad Marijampolei ir mieste įsikūrusioms verslo įmonėms būtų naudingiau, jei investicijos ateitų į patį miestą ir jame būtų kuriamos naujos darbo vietos.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.