Europinės geležinkelio vėžės projektui “Rail Baltica” suteikus ypatingos valstybinės svarbos statusą, būtų galima lengviau iš savininkų išpirkti žemę, reikalingą projektui įgyvendinti.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis sako, kad naujas “Rail Baltica” statusas pagreitintų projekto įgyvendinimą. “Kai kurias atvejais ir atpigintų”, – sakė ministras.
Seimas antradienį po pateikimo pritarė atitinkamo Seimo nutarimo projektui ir jį svarstys spalį.
E.Masiuliaus teigimu, naujas statusas leis paprasčiau žemę perimti iš maždaug 30-50 savininkų. “Nepriklausomi turto vertintojai nustatys žemės rinkos kainą, ją valstybė sumokės savininkui ir pradės vykdyti darbus. Jeigu žmogus nesutiks su nustatyta kaina, jis galės bylinėtis, bet neturės galimybės, kaip buvo iki šiol, stabdyti proceso”, – aiškino ministras.
Seimas yra priėmęs specialų įstatymą, kuriuo ypatingai svarbiais pripažintiems valstybinės reikšmės projektams įgyvendinti sudaroma galimybė valstybei iš privačių asmenų lengviau išpirkti žemę. Tačiau dabar “Rail Baltica” projektas turi tik valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą.
Rugpjūtį atidaryta pirmoji “Rail Baltica” atkarpa – maždaug 7 kilometrai kelio tarp Mockavos ir Šeštokų. Iki Kauno europine vėže, kuria domisi Lenkijos, Vokietijos vežėjai, bus galima važiuoti jau 2014-ųjų pabaigoje.
Europos Komisija, planuodama kitos finansinės perspektyvos 2014-2020 metų lėšas, pagrindiniu Baltijos šalių infrastruktūriniu projektu laiko būtent “Rail Baltica”, jeigu visos valstybės tarpusavyje susitars dėl tokios vėžės.
Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.