Dėl “Rail Baltica” su Marijampole tikimasi pasirašyti trišalį susitarimą

11173

Siekiant greičiau ir sklandžiau įgyvendinti europinės geležinkelio vėžės projektą “Rail Baltica”, netrukus tikimasi pasirašyti trišalį susitarimą tarp Susisiekimo ministerijos, “Lietuvos geležinkelių” ir Marijampolės savivaldybės.

 

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras sakė, kad liko suderint kelis niuansus, o kitą savaitę susitarimo projektą gali svarstyti Marijampolės savivaldybės taryba. Iš esmės sutarta, kad naujoji vėžė eis šalia senosios – per Marijampolės miestą. Anot susisiekimo viceministro, liko suderinti kitus klausimus.

 

“Sutarėme beveik dėl visko. Tačiau yra likęs klausimas, kiek Marijampolėje reikės pėsčiųjų perėjų – dviejų ar trijų? Be to, susitarime norime pasidalyti tenkančiomis atsakomybėmis tarp šalių, kad projektas vyktų sklandžiai. Tikimės, kad Marijampolės savivaldybės taryba susitarimo projektui pritars posėdyje kitą savaitę ir galėsime jį pasirašyti”, – sakė A.Štaras.

 

Anksčiau Marijampolės savivaldybė prieštaravo, jog “Rail Baltica” būtų nutiesta per miestą. Marijampolės savivaldybės atstovai kreipėsi į Vyriausybę, dar kartą siūlydama suplanuoti papildomą geležinkelio atšaką šalia Marijampolės, kur bus kuriama laisvoji ekonominė zona (LEZ).

 

A.Štaras teigė, jog trečiadienį Vyriausybėje įvykusiame “Rail Baltica” projekto įgyvendinimo komisijos posėdyje Marijampolės atstovai buvo patikinti, jog “Rail Baltica” vėžė atitiks visus šiuolaikinius standartus bei reikalavimus.

 

“Dėl pačios vėžės šiai dienai yra sutarta, kad ji eis šalia senosios geležinkelio vėžės”, – sakė A.Štaras.

 

Rugpjūtį atidaryta pirmoji ” Rail Baltica” atkarpa – maždaug 7 kilometrai kelio tarp Mockavos ir Šeštokų. Iki Kauno europine vėže, kuria domisi Lenkijos, Vokietijos vežėjai, bus galima važiuoti jau 2014-ųjų pabaigoje.

 

Bendras “Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.

 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0