Būtingė gali pakišti koją Klaipėdos uostui
Leidimas naujam giliavandeniui uostui statyti pradžiugino Klaipėdos gyventojus, bet dabartinio uosto senbuviams įvarė baimės.
Kalbos apie naują uostą Būtingėje klaipėdiečiams – itin malonios. Mat jie buvo pašiurpę nuo ankstesnio užmojo statyti jį šalia Melnragės, paaukojus paplūdimius bei dalį Girulių miško.
Džiaugiasi ir Palanga – šalia Šventosios iškilęs jūrų uostas gali sukurti naujų darbo vietų, rašo „Lietuvos rytas“.
Klaipėdoje taps ankšta
Studijos rengėjai skeptiškai įvertino tolesnės Klaipėdos uosto plėtros galimybes ties Kiaulės Nugaros sala, jei ten iškiltų suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Dar vieną dujų importo terminalą čia rengiasi pastatyti ir Bronislovo Lubio valdomas koncernas „Achemos grupė“.
Giliavandenį uostą, kuris priimtų biriąsias ir skystąsias trąšas, naftos produktus, konteinerius plukdančius laivus, galima įrengti ir Melnragėje.
Krantinių statyba čia kainuotų šiek tiek pigiau nei Būtingėje, tačiau sąnaudos gali padidėti dėl konfliktų su gyventojais, reikėtų papildomų investicijų žemės sklypams išpirkti.
Pagal pesimistinį scenarijų visos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtros galimybės turėtų baigtis iki 2030 metų – krovinių apyvarta tada turėtų peržengti 50–52 mln. tonų ribą. Sėkmingai dirbančiame uoste šįmet prognozuojama rekordinė 36 mln. tonų krova.
Reikėtų statyti bangolaužius
Nusprendus naują uostą statyti sekliame Būtingės pajūryje, pirmiausia tektų iškasti 6 kilometrų ilgio įplaukos kanalą, apjuosti jį ilgais apsaugos molais.
Gilinimo darbams prireiktų apie 1,7 milijardo lito. Daugiau kaip milijardą litų kainuotų keliai, geležinkeliai.
Dar viena kliūtis – „Orlen Lietuva“ valdomas Būtingės naftos terminalas. Tanklaivius, kurie dabar švartuojami prie plūduro atviroje jūroje, reikėtų perkelti į molų apsaugotą uostą. Statant prieplaukas tektų riboti, gal net laikinai stabdyti žalios naftos tiekimą vamzdynu, nutiestu iš jūros į krante esančias talpyklas.
Kaina ministro nejaudina
KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas nemano, kad naujojo uosto vietą lems statybų sąnaudos: „Pasirinkus Būtingę, uostas kainuotų 4,2 mlrd. litų. Melnragėje jis kainuotų 3,8 mlrd. litų. Statant tokį transporto kompleksą, investicijų skirtumas nėra didelis“.
Alternatyvas svarsčiusi KVJU plėtros taryba nusprendė pritarti Būtingės variantui. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis uostą Būtingėje irgi laiko geriausiu pasirinkimu.
Senbuviai jau sunerimo
Tuo tarpu didžiausių jūrų krovos kompanijų savininkai, net suvokdami, kad ateityje reikės naujų krantinių, siūlo pirmiausia pasinaudoti visomis dabartinio uosto plėtros galimybėmis – gilinti kanalą, kuriuo galėtų plaukti ir didžiakrūviai naujos kartos „Panamax“ serijos motorlaiviai.
Įmonių savininkus baugina grėsmė netekti užsakymų: į Būtingės uostą pasukę krovinių srautai gali aplenkti Klaipėdą.
Tokios tikimybės neatmeta ir E. Gentvilas: „Būtų apmaudu, jei naujasis uostas sunktų krovinius nuo senojo, į kurį investuotos didžiulės valstybės lėšos.“
Valdžios atstovai kol kas nenurodo, kokiomis lėšomis bus finansuojamas antrojo šalies jūrų uosto projektas ir kada galėtų prasidėti statybos.
„Uosto vien valstybės lėšomis nestatysime, prisidės privatus kapitalas“, – žadėjo E. Masiulis.
Japonai pasiūlė netgi supilti salą
Susisiekimo ministerija prieš trejus metus tvirtino, jog išorinio uosto plėtros Melnragėje planas jau sukurtas: neva tereikės pakoreguoti bendruosius Klaipėdos savivaldybės dokumentus dėl privažiuojamųjų kelių, komunikacijų ir pateikti poveikio aplinkai vertinimo išvadas.
Tuometis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, kad uostą statyti Būtingėje – nerealu. Bet pasikeitus valdžiai pasikeitė ir jos nuostatos.
Ankstesnėje japonų parengtoje studijoje giliavandenį uostą siūlyta statyti ties Melnrage – jūroje, 350 metrų nuo kranto, supilti 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio salą.
Japonai tikino, kad saloje užteks vietos keliems trąšų, naftos, grūdų, sausųjų krovinių ir konteinerių terminalams, kad čia galės švartuotis didžiakrūviai iki 300 metrų ilgio „Panamax“ ir „Baltmax“ motorlaiviai.
Tačiau klaipėdiečiai sukilo prieš uostą Melnragėje. Statybos vietai nebuvo linkęs pritarti ir didžiausią Klaipėdos jūrų uoste pyrago dalį raikančios krovos kompanijos „Klasco“ savininkas B. Lubys.„Senąjį uostą pagilinti iki 16–17 metrų kainuotų tik 500 mln. litų. Kam didžiules valstybės lėšas šveisti į salą, kur krantinių ilgis tesieks kilometrą?“ – kalbėjo B. Lubys.
Komentarai
Viskas gražu su ta Būtinge, tik bet kuris studijavęs logistiką žino, kad iš uosto kroviniai turės keliauti toliau. Per kur? per Palangą? o gal Masiulis pasiryžęs nutiesti greitkelį pvz. Mažeikiai-Būtingė? Aš tai už tai, kad apkrovimas nuo Klaipėdos nusiimtų, bet abejoju ar su dabartine infrastruktūra tas apkrovimas nusiims, nes visas krovinių srautas iš Būtingės vistiek kryps link greitkelio Klaipėda-Kaunas. Kitas įdomus aspektas - kaip jie kovos su ledais žiemos metu? Klaipėdoje yra tekantis upių vanduo, o Būtingėje stovės kaip unitaze. Ir trečias aspektas - kaip manote, iš kur į Būtingę žmonės važiuos dirbti? Sakyčiau iš Klaipėdos. O tarp Būtingės ir Klaipėdos yra Palanga. Ar mes bandome industrializuoti Palangą, ar visai panaikinti kurortą?
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.