Baltijos jūros rytinių uostų krovos apžvalga sausio – liepos mėnesiais

uostas 179

2014 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 24,5 mln. t jūrinių krovinių: Būtingės terminale – 3,9 mln. t krovinių (pokytis -26,2 proc. arba -1 385,7 tūkst. t), o Klaipėdos uoste 20,6 mln. t (pokytis sudarė +3,1 proc. arba +622,6 tūkst. t).

Šių metų liepą Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 4,8 proc., iš viso krauta 2 814,1 tūkst. t, t. y. 128,6 tūkst. t daugiau nei 2013 m. liepos mėn. Didžiausią įtaką tokiam rezultatui turėjo trąšų, konteinerizuotų ir ro-ro krovinių krovos augimas, kurių atitinkamai krauta: 1 086, 7 tūkst. t (pokytis +64,5 proc. arba +425,9 tūkst. t), 424,0 tūkst. t (pokytis +2,7 proc. arba +11,3 tūkst. t), 391,0 tūkst. t (pokytis +5,7 proc. arba +21,0 tūkst. t).

2014 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uosto krovos augimą lėmė gausiausio krovinio uoste – trąšų (biriųjų, skystųjų ir pakuotų) apyvartos rezultatai – iš viso krauta 7 182,7 tūkst. t (pokytis +33,04 proc. arba 1 783,9 tūkst. t daugiau palyginti su 2013 m. sausiu–liepa). Taip pat augo ir konteinerizuotų krovinių apyvarta, jų krauta 3 210,5 tūkst. t (pokytis +21,2 proc. arba 562,2 tūkst. t daugiau nei 2013 m. sausį–liepą).

Biriųjų ir suverstinių krovinių, sudarančių 46 proc. Klaipėdos uosto krovos, kiekis 2014 m. sausio–liepos mėnesiais sparčiai augo – krauta 9 527,0 tūkst. t, t. y. 21,4 proc. arba 1 680,0 tūkst. t daugiau nei 2013 m. sausio–liepos mėnesiais. Tokiam augimui didžiausios įtakos turėjo net 41,4 proc. išaugusi birių natūralių ir cheminių trąšų krova – pilta 6 100,9 tūkst. t (pokytis +1 787,2 tūkst. t). Rūdų krova 2014 metų sausio–liepos mėnesiais sparčiai augo – krauta 750,8 tūkst. t (pokytis +84,7 proc. arba +344,2 tūkst. t). Kiti kroviniai, lemiantys šios grupės krovą, mažėjo: žemės ūkio produktų krauta 1 169,9 tūkst. t (pokytis -12,1 proc. arba -160,4 tūkst. t), o pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų – 844,1 tūkst. t (pokytis -30,2 proc. arba -365,7 tūkst. t).

Skystųjų krovinių krova, sudaranti 22 proc. uosto krovos, 2014 m. sausio–liepos mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebimai krito – bendra skystųjų krovinių apimtis sudarė 4 425,6 tūkst. t (pokytis -25,6 proc. arba -1 523,9 tūkst. t). Didžiausią įtaką skystųjų krovinių krovai turėjo sumenkusi naftos produktų ir skystųjų trąšų krova – naftos produktų pilta 3 392,4 tūkst. t, (pokytis -29,9 proc. arba -1 445,8 tūkst. t), skystųjų trąšų perpilta 787,3 tūkst. t (pokytis -7,9 proc. arba -67,9 tūkst. t).

Generaliniai kroviniai, sudarantys 32 proc. Klaipėdos uosto krovos, 2014 m. sausio–liepos mėn. išaugo 7,6 proc. arba 466,6 tūkst. t – krauta 6 618,3 tūkst. t. Šiai grupei priklausančios pakuotos trąšos augo net 28,1 proc., iš viso krauta 294,5 tūkst. t (pokytis +64,6 tūkst. t). Taip pat pastebimas ženklus konteinerizuotų krovinių augimas, iš viso krauta 3 210,5 tūkst. t (pokytis +21,2 proc. arba +562,2 tūkst. t, palyginti su 2013 m. sausio–liepos mėn.) Iš minėtos grupės krovinių, lemiančių bendrą uosto krovą, sumenko ro-ro krovinių gabenimas (iš viso krauta 2 587,0 tūkst. t, pokytis -4,1 proc. arba -110,6 tūkst. t), mediena ir miškininkystės produktai (krauta 250,0 tūkst. t, pokytis -15,6 proc. arba -46,3 tūkst. t).

2014 m. sausio–liepos mėn. į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą įplaukė 3 846 laivai, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 39 laivai, o Klaipėdos uoste – 3 807 (0,3 proc. arba 10 laivų mažiau, palyginti su 2013 m. sausio–liepos mėn.).

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 200 976, t. y. 18,5 proc. arba 31 371 keleiviu daugiau negu per 2013 m. sausio–liepos mėn.

Kruizinė laivyba. Klaipėdos uoste 2014 m. sausio–liepos mėn. prisišvartavo 41 kruizinis laivas, t. y. 83,3 proc. arba 13 laivų daugiau nei per 2013 m. sausį–liepą. Dėl to kruiziniais laivais atvykusių keleivių skaičius išaugo – atvyko 37 729 keleiviai (76,6 proc. arba 16 360 keleivių daugiau).

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 216
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 320
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 476
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 231
0