
Valstybės valdomi “Lietuvos geležinkeliai” privalės sumokėti Lenkijos kapitalo naftos bendrovei “Orlen Lietuva” apie 14 mln. litų už 2008 metų rugsėjo mėnesį vežtus naftos produktus.
Tačiau geležinkeliai nusiteikę ginčyti šį ir ankstesnį arbitražo sprendimus ir atgauti naftos įmonei priteistą iš viso apie 80 mln. litų sumą. Anksčiau arbitražas yra priteisęs geležinkeliams sumokėti “Orlen Lietuvai” apie 66 mln. litų.
“Nors mūsų galimybės ginčyti arbitražo sprendimus yra ribotos, tačiau matome teisinių motyvų tą daryti”, – sakė “Lietuvos geležinkelių” Teisės ir personalo direktorius Vilius Nikitinas.
Jo teigimu, geležinkeliai sieks restitucijos, nes 1999 metais, “Orlen Lietuvą” valdant JAV bendrovei “Williams International” pasirašytos bendradarbiavimo sutarties kai kurie punktai prieštarauja, jo žodžiais, viešajai tvarkai.
Skundą Lietuvos apeliaciniam teismui geležinkeliai žada pateikti per mėnesį nuo arbitražo sprendimo paskelbimo.
“Lietuvos geležinkeliai” pranešė, kad naftos įmonei už produkcijos vežimą, arbitražo gruodžio 17 dienos sprendimu, turės sumokėti 12,68 mln. litų ir dar papildomai procesinių palūkanų.
“Dėl to atitinkamai sumažės bendrovės 2010 metų pelnas, o valstybės biudžetas praras apie 7 mln. litų pelno mokesčio bei dividendų”, – pranešė “Lietuvos geležinkeliai”.
“Orlen Lietuva”, motyvuodama tuo, kad “Lietuvos geležinkeliai” 2007-2008 metais veždama medžio granules pritaikė nuolaidą ir gavo apie 0,5 mln. litų pajamų, pasinaudojo ydingos sutarties ypatumais ir gavo beveik 80 mln. litų.
Pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) arbitražo taisykles bylą nagrinėjęs arbitražinis teismas paneigė “Orlen Lietuva” reiškiamus kaltinimus tyčiniu ruožo Bugeniai-Rengė demontavimu bei daroma ekonomine žala “Orlen Lietuvai”.
Arbitražinis teismas nustatė, kad riktas ruože Bugeniai-Rengė įvyko dėl objektyvių priežasčių ir nėra bei negali būti pagrindo konstatuoti, kad įmonė “Lietuvos geležinkeliai” kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja pažeidė geležinkelių transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintas savo pareigas.
Geležinkeliai / uostai / aviacija

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 217

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 320

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 477

Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 401

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 231
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.