
Galimybėmis dalyvauti naujo giliavandenio uosto statybose domisi kelios JAV kompanijos. Tarp jų – didžiausia pasaulyje logistikos kompanija „Mersk line Ltd“, užimanti beveik penktadalį pasaulinės krovinių gabenimo rinkos.
Vis dėlto sunkumų gali kelti tai, kad uosto plėtrą riboja gyvenamieji rajonai ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Kaip praneša LTV „Panorama“, kada prasidės naujo gili
avandenio uosto statybos, kol kas nežinia. Tai lems ekonominė būtinybė, tačiau jau dabar, pasak uosto direkcijos vadovo, aišku, kad Klaipėdos uosto, pernai perkrovusio daugiau kaip 36 su puse mln. tonų krovinių, galimybės ribotos. Įspraustas tarp gyvenamųjų rajonų ir UNESCO saugomo Kuršių nerijos nacionalinio parko, uostas negali plėstis.
Manoma, kad naujasis giliavandenis uostas galėtų pradėti veikti maždaug po dešimties metų. Jo statybomis jau dabar domisi kelios Amerikoje dirbančios kompanijos, tarp jų – didžiausia pasaulyje krovinių vežėja „Mersk line Ltd“.
„Negalime pasakyti, ar JAV galutinai susidomės galimomis investicijomis į būsimą giliavandenį uostą. Nors mes ir suprantame, kad statysime už dešimt metų, tačiau jie zonduoja šiandieninę situaciją“, – abejonėmis dalijosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Kur statyti išorinį giliavandenį uostą, turėtų paaiškėti maždaug po poros metų, užbaigus galimybių studiją ir atlikus poveikio aplinkai vertinimą. Teigiama, kad jis bus kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusiją, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Viena iš galimų vietų – šalia Būtingės.
„Kol kas mūsų galimybių studijoje, kurią esame užsakę už ES lėšas, nėra kalbama apie 100 procentų valstybės lėšomis finansuojamą naują uostą. Visuose variantuose numatytas vienoks ar kitoks privataus kapitalo dalyvavimas. Tai gali būti įvairių investiciniai fondai, galbūt – krovinio turėtojo dalyvavimas“, – komentavo E. Gentvilas.
Naujajame uoste bus priimami „Baltmax“ tipo laivai, kuriems reikalingas 18 metrų gylis.
Geležinkeliai / uostai / aviacija

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 216

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 320

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 476

Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 399

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 231
Komentarai
Visada maniau, kad Maersk Line yra danu, o ne amerikieciu imone.....
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.