Airbus visuotinės rinkos prognozės (GMF) duomenimis, 2010–2029 metais prireiks beveik 26 tūkst. naujų keleivinių ir krovininių orlaivių, kurių vertė – 3,2 trilijonai JAV dolerių. Tokį poreikį pirmiausia skatina orlaivių keitimas naujesniais ir eko-efektyvesniais modeliais išsivysčiusiose rinkose, dinamiškas naujų rinkų augimas, pigūs vežėjai, ypač Azijos šalyse, bei tolesnis rinkos liberalizavimas ir pajėgumų didinimas esamuose maršrutuose.
Lyginant su 2009 metų prognozės duomenimis, 2010 metais numatoma pagaminti 900 papildomų naujų keleivinių orlaivių. Tai reiškia, kad 4,8% augimas 2010 metais bus šiek tiek didesnis nei 2009 metų 4,7% augimas. Šie orlaiviai daugiausia bus vieno praėjimo klasės, kurioje konkuruoja A320 šeimos orlaiviai.
Iš beveik 26 tūkst. visų papildomai reikalingų keleivinių ir krovininių orlaivių beveik 25 tūkst. bus keleiviniai lėktuvai, kurių vertė – daugiau nei 2,9 trilijonai JAV dolerių. Iš jų 10 tūkst. bus panaudoti senesniems, ne tokiems eko-efektyviems lėktuvams pakeisti, o maždaug 15 tūkst. bus skirti plėtrai. Lyginant su šiandieniniu keleiviniu oro laivynu, kurį sudaro 14 tūkst. orlaivių, iki 2029 metų keleivinių lėktuvų skaičius pasaulyje pasieks maždaug 29 tūkst.
“Ryškesnis nei tikėtasi atsigavimas sustiprina šio sektoriaus atsparumą nuosmukiams ir žmonių norą ir poreikį skraidyti”, — teigia vykdomasis direktorius John Leahy.
“Vieno praėjimo orlaivių sektorius yra ypač stiprus, o mūsų šeimos A320neo lėktuvai patenkina šį ateities poreikį, kadangi siūlome klientams pažangiausias naujoves ir technologijas ir tuo pačiu išsaugojame paprastumą. Visas mūsų gaminių asortimentas suformuotas taip, kad atitiktų ekonominius ir aplinkosaugos darnaus augimo poreikius dešimtmečius į priekį”.
Vertinant keleivių pervežimo apimtis, pirmaujančias pozicijas pasaulyje pagal pajamas iš keleivio už kilometrą (RPK) užima JAV (11,3%), vietiniai Kinijos maršrutai (8,4%), Europos maršrutai (7,2%) ir maršrutai iš JAV į Vakarų Europos šalis (5,9%).
Pagal keleivių pervežimo augimą pirmąsias vietas užima naujos rinkos. Lyginant su bet kuriomis didžiosiomis rinkomis vietinių Indijos pervežimų augimas (9,2%) yra pats sparčiausias ir trečiasis visame pasaulyje, nusileidžiantis tik skrydžiams tarp Vidurio Rytų ir Pietų Amerikos šalių bei skrydžiams tarp Šiaurės Amerikos šalių ir Kinijos Liaudies Respublikos. Septyni iš dvidešimties sparčiausiai augančių maršrutų jungia Kiniją su kitomis pasaulio šalimis.
“Azijos Ramiojo vandenyno regiono šalių, įskaitant Kiniją ir Indiją, oro linijos iki 2029 metų gabens vieną trečdalį (33%) visų keleivių ir taps didžiausiu regionu, lenkiančiu Europą (25%) ir Šiaurės Ameriką (20%)”, — sako produktų strategijos ir rinkos prognozių vadovas Chris Emerson.
Oro bendrovės renkasi didesnius lėktuvus, įvertindamos jų naudą mažinant eismo intensyvumą ir oro uostų perpildymą, taip pat siekdamos sumažinti išlaidas ir padidinti eko-efektyvumą.
Krovininiai pervežimai atsigauna dar didesniu tempu (5,9%) nei keleiviniai. Tikimasi, kad prieš nusistovint įprastiems augimo tempams 2011 metų pabaigoje, 2010 metais krovininių pervežimų augimas šoktels iki 18%. Iš viso prireiks maždaug 2982 krovininių lėktuvų įskaitant ir laivyno atnaujinimą. Už 211 milijardų JAV dolerių bus įsigyti maždaug 870 orlaivių, o 2110 bus perkonstruoti iš keleivinių orlaivių.
Labai didelių keleivinių ir krovininių orlaivių (VLA), tokių kaip A380, paklausa išaugs iki 1700. Bendra jų vertė – 570 milijardų JAV dolerių (tai reiškia 18% pagal orlaivių vertę ir 7% – pagal orlaivių vienetus). Maždaug 1318 iš jų bus naudojami skrydžiams tarp nuolat augančių pasaulio didmiesčių.
Dviejų praėjimų orlaivių klasėje (nuo 250 iki 400 vietų keleiviams) per ateinančius 20 metų bus pristatyta maždaug 6240 naujų keleivinių ir krovininių orlaivių, kurių vertė maždaug 1340 milijardų JAV dolerių (42% pagal orlaivių vertę ir 24% pagal orlaivių vienetus). Iš jų 4330 orlaivių bus maži dviejų praėjimų lėktuvai (nuo 250 iki 300 vietų keleiviams), o maždaug 1910 – vidutiniai dviejų praėjimų lėktuvai (nuo 350 iki 400 sėdimųjų vietų). Šiuos segmentus užpildo A330/A340 šeima. Nuo 2013 metų A350XWB šeima patenkins visą dviejų praėjimų lėktuvų poreikį rinkoje.
Vieno praėjimo lėktuvų segmente per artimiausius 20 metų bus pristatyta beveik 17900 orlaivių, kurių vertė – apie 1274 milijardus JAV dolerių (40% pagal orlaivių vertę arba 69% pagal orlaivių vienetus). Lyginant su prieš tai teiktomis prognozėmis skaičiai padidėjo dėl išaugusios vieno praėjimo orlaivių paklausos, ypač Azijos Ramiojo vandenyno regione, atsirandančių nebrangių vežėjų ir padidėjusios maršrutų liberalizacijos.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.