Europinės vėžės projekto “Rail Baltica” išlaidas didina per griežtos aplinkosaugos priemonės, sako valstybės kontroliuojamos įmonės “Lietuvos geležinkeliai” vadovai. Triukšmo sienelių įrengimą jie įvardijo kaip brangiausią priemonę, taikomą įgyvendinant aplinkosaugos reikalavimus.
“Reikia spręsti klausimus dėl saugumo visuomenės sveikatai priemonės. Panašu, kad nustatėme aukštesnius reikalavimus negu Šveicarijoje”, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete kalbėjo “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.
Jis mano, kad investicijos, ruože tarp Marijampolės ir Kauno ketinant už maždaug 100 mln. litų pastatyti beveik 20 km triukšmo sienelių, yra per didelės.
“Kaip pavyzdį pasakysiu – iki Kauno, be Marijampolės, statybai (geležinkelio vėžės – BNS) yra skirta 282 mln. litų. 63 kilometruose yra 19 km sienelių, ir tas kainuos apie 100 mln. litų. Reikia aplinkosaugos priemonių, bet reikia pažiūrėti kažkaip kitaip, nesiekti maksimumo, kaip Europoje. Gal įmanoma tuos reikalavimus įvykdyti kažkaip pigiau? Gal daug pigiau būtų gyvenamuosius namus pastatyti kitur ir gyventojus iškelti, negu tas sieneles statyti”, – kalbėjo A.Šimėnas.
Bendras ” Rail Baltica” trasos ilgis Lietuvoje – 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o atkarpos nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų.
“Rail Baltica” geležinkelio linija yra viena iš strateginių Baltijos šalių transporto jungčių, kurią Europos Komisija planuoja įtraukti į pagrindinį transeuropinio transporto koridoriaus TEN-T tinklą.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.