2010 m. Uosto direkcijai – teisminių ginčų maratonas

12663
2010 metai Uosto direkcijai buvo ne tik gausūs krovinių, pajamų, nuveiktų darbų, konkursų, bet ir teisminių ginčų. Šis teismų maratonas atėmė daug laiko, pastangų, jų pasekmė – neįvykdyta investicijų programa. Bet Uosto direkcija įrodė, jog visais atvejais buvo priimti teisingi ir teisėti sprendimai.
 
Šiais metais buvo vykdomi didelės apimties ir vertės objektų statybos konkursai, kuriuos apskundė konkursų dalyviai.
 
Didžiausios apimties ir vertės, žinomiausio bei iš dalies Europos Sąjungos finansuojamo objekto „Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“ atviras konkursas užsitęsė, nes jis buvo apskųstas. Šį konkursą apskundė pagal preliminarią pasiūlymų eilę 4 vietoje esantis dalyvis Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft.
Taip pat apskųstos kitos dvi puikiai žinomos viešųjų pirkimų procedūros – (1) objekto „Krantinės Nr.143 A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas – krantinės Nr.143 A likusios dalies statyba; IV statybos etapas – kranto tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai bei (2) objekto „Krantinės Nr. 8 ir Nr. 9 rekonstravimas, numatant I, II, III statybos etapus Klaipėdoje. II statybos etapas – krantinės Nr. 8 pietinės dalies (90 m) rekonstravimas. III statybos etapas – krantinės Nr. 9 rekonstravimas. (I statybos eilė)“ statybos darbai.
 
 Abiem šiais atvejais viešųjų pirkimų procedūras apskundė konkurse mažiausią pasiūlymo kainą pateikusios bendrovės, kurių pasiūlymai atmesti, kaip neatitinkantys minėtų atvirų konkursų reikalavimų. Pirmuoju atveju – RUAB „Lokys“, antruoju – RAB mokslinė gamybinė įmonė „Šelf“.
 
Visų paminėtų apskųstų viešųjų pirkimų procedūrų tolesnė eiga buvo analogiška. Klaipėdos apygardos teismui gavus konkurso dalyvio ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos visos viešojo pirkimo procedūros. Šiais atvejais Uosto direkcija apskundė Klaipėdos apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir Lietuvos apeliacinis teismas tenkino Uosto direkcijos atskirąjį skundą bei panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Vėliau visų trijų ieškovų ieškiniai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teisme ir atmesti.
 
Sutartys dėl krantinės Nr.143 A statybos ir krantinių Nr. 8 ir Nr. 9 rekonstravimo bus pasirašomos artimiausiu metu, nors jas buvo galima pasirašyti dar šių metų rugpjūčio mėnesį.
 
Įgyvendinant visus tris paminėtus objektus, 2010 metais buvo planuojama panaudoti 55 mln. litų. Minėtų planų, deja, nepavyko įgyvendinti, nes tam numatytą laiką teko skirti Uosto direkcijos priimtų sprendimų teisingumui ir teisėtumui teisme įrodinėti.
 
„Nors Uosto direkcija ir laimėjo šiuos teismo procesus, bet iš esmės prarado daug laiko, kuris vykdant investicijų programą yra ypač svarbus. Vaizdžiai tariant, „skundikai“ niekuo nerizikavo šiais konkrečiais atvejais. Vadinasi, galima skųsti nebijant jokios bausmės ir atsakomybės. Vienintelis džiuginantis aspektas yra tai, kad šiuo metu yra nagrinėjama, kaip pagreitinti teismo bylų, susijusių su viešųjų pirkimų apskundimais, nagrinėjimo terminus“, – teigė generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
 
Šiais metais Uosto direkcija ne tik gynė savo teisėtus interesus, atsakydama į viešųjų pirkimų procedūrų apskundimus, bet ir buvo ieškovė. Visuomenei labiausiai žinomas atsakovas, kuriam buvo reiškiami didžiausi piniginiai reikalavimai, buvo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“.
 
Minėtai bendrovei 2010 m. buvo pateikti net 6 ieškiniai. Visi jie buvo išspręsti Uosto direkcijos naudai. Ieškiniai buvo pateikti dėl bendrovės netinkamo prievolių vykdymo pagal rangos sutartį (dėl eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų ir atviroje jūroje), dėl netesybų už netinkamą prievolių vykdymą pagal statybos rangos sutartį (dėl gilinimo darbų atlikimo), dėl skolos už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą bei uosto rinkliavas, dėl delspinigių už praleistus arba uždelstus mokėjimus. Bendra visų šių ieškinių priteista suma (įskaitant ir žyminius mokesčius bei advokatų paslaugas) sudaro 2 525 257,65 Lt.
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0