
Trumpai apžvelgsime Klaipėdos ir kitų rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų 2009 metų rezultatus.
Klaipėdos uostas
Remiantis galutiniais skaičiavimais, 2009 m. Klaipėdos uoste perkrauta 27,87 mln. tonų jūrinių krovinių, t. y. 6,7% mažiau nei 2008 m. Iš šios apimties 21,55 mln. tonų (arba 77,3% visos uosto krovos) pakrauta į laivus (t.y. 3,0% mažiau nei 2008 m.) ir 6,32 mln. tonų (arba 22,7% visos uosto krovos) iškrauta iš laivų (t.y. 17,5% mažiau nei 2008m.).
Didžiausią perkrautų Klaipėdos uoste krovinių dalį 2009 m. sudarė skystieji kroviniai (37,7% visos uosto krovos), t.y. 4,0% mažiau nei 2008 m. Tai daugiausia lėmė sumažėjusi natūralių ir cheminių bei naftos produktų krova.
Antrą pagal dydį krovinių dalį sudarė birūs ir suverstiniai kroviniai. Palyginti su 2008 metais, jų apimtys liko beveik nepakitę – krovinių perkauta 9,68 mln. tonų (34,7% visos uosto krovos), t.y. 0,6% mažiau nei 2008 m. Šių krovinių nomenklatūroje pagal apimtis daugiausia sumažėjo ferolydinių, metalo laužo perkrovimų, tačiau išaugo durpių, žemės ūkio produktų, natūralių ir cheminių trąšų apimtys.
Generalinių krovinių apyvarta Klaipėdos uoste 2009 m. sumažėjo 16,3%. Intermodalinių krovinių (Ro-Ro ir konteinerių vienetų) apyvarta 2009 m. Klaipėdos uoste pasiskirstė taip: Ro-Ro vienetų perkrauta 176,4 tūkst. (-14,9%), konteinerių perkrauta 248,0 tūkst. TEU (-33,6%).
Talino uostas Talino uoste per 2009 m. iš viso perkrauta 31,60 mln. tonų krovinių (+8,7% lyginanat su 2008 m.).
Pagal krovinių tipus: skystųjų krovinių +12,1% (iš viso perpilta 23,00 mln. tonų, t.y. 72,8% bendros uosto krovos), birių ir suverstinių krovinių + 48,4% (iš viso perkrauta 4,42 mln. tonų, t.y. 14,0% bendros uosto krovos), generalinių krovinių -24,3% (jų krauta 4,13 mln. tonų, t.y. 13,1% bendros uosto krovos).
Per 2009 m. į Talino uostą įplaukė 2 620 krovininiai laivai, t.y. 85 laivais daugiau nei 2008 metais (+3,4%).
Rygos uostas
Rygos uoste krovos apimtys 2009 metais, palyginti su 2008 metais, beveik nepakito. Iš viso praeitais metais šiame Latvijos uoste perkrauta 29,72 mln. tonų krovinių (+0,5% lygiant su 2008 m.).
Birių ir suverstinių krovinių apyvarta 2009 metais Rygos uoste sumažėjo 3,0% (perkrauta 18,75 mln. tonų, t.y. 63,1% visos uosto krovos). Analizuojant birių ir suverstinių krovinių nomenklatūrą, didžiausią šio sektoriaus dalį pagal apimtį sudarė anglis (13,96 mln. tonų).
Skystųjų krovinių perkrovimai išaugo 21,0% ir siekė 6,57 mln. tonų (22,1% bendros uosto krovos).
Generalinių krovinių Rygos uoste 2009 m. sumažėjo 8,4% (jų perkrauta 4,41 mln. t.). Labiausiai šiame sektoriuje pagal apimtis sumažėjo medienos, konteinerių, Ro-Ro krovinių krova.
Ventspilio uostas
Ventspilio uoste 2009 m. iš viso perkrauta 26,64 mln. tonų krovinių (arba 6,8% mažiau nei 2008 m.) Palyginti su 2008 metais, skystų krovinių krova sumažėjo 3,0 % (jų perpilta 17,37 mln. tonų, t.y. 65,2% visos uosto krovos), birių ir suverstinių krovinių krova sumažėjo 9,0% (jų krauta 7,80 mln. tonų, t.y. 29,3% visos uosto krovos), o generalinių krovinių apyvarta smuko labiausiai – 31,0% (jų krauta 1,46 mln. tonų, t.y. 5,5% visos uosto krovos).
Pagal krovinių nomenklatūrą Ventspilio uoste 2009 m. didžiausias prieaugis užfiksuotas naftos produktų ir anglies krovoje. Labiausiai pagal apimtis Ventspilio uoste sumažėjo trąšų, žalios naftos, amoniako, Ro-Ro krovinių ir konteineriuotų krovinių perkrovimai.
Per 2009 metus Ventspilio uoste buvo aptarnauti 1 798 laivai (17% arba 359 laivais mažiau nei per 2008 m.).
Liepojos uostas
Liepojos uoste per 2009 m. iš viso perkrauta 4,38 mln. tonų (arba 4,6% daugiau nei 2008 m.). Pagal krovinių tipus birių ir suverstinių krovinių perkrautas kiekis išaugo 7,5% (iki 2,00 mln. tonų, t.y. 46% visos uosto krovos), generalinių krovinių + 21,4% (iki 1,72 mln. tonų, t.y. 39% visos uosto krovos), o skystųjų krovinių perpilimai sumažėjo 27,7% (iki 0,66 mln. tonų, t.y. 15 % visos uosto krovos), palyginti su 2008 m.
Pagrindinių krovinių, perkraunamų Liepojos uoste, 2009 m. krovos rezultatai buvo tokie: grūdų perkrauta 1,79 mln. tonų arba +26,1%, medienos perkrauta 0,55 mln. tonų arba +18,9%, ferolydinių perkrauta 0,53 mln. tonų arba +6,5%, naftos produktų perpilta 0,37 mln. tonų arba -29,2%, Ro-Ro krovinių perkrauta 0,35 mln. tonų arba 4 kartus daugiau nei 2008 m.
Geležinkeliai / uostai / aviacija

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 216

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 320

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 476

Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 399

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 231
Komentarai
Kaip LT uosto darbo rodikliai gali nesmukti jei Vokietijoje perkrauti krovini is "furos" i konteineri yra du kart pigiau nei LT. Gal reiktu servisa Klaipedoje gerinti ir daryti konkurencingas kainas. Pagarbiai.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.