Gruodžio 19 d. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka ir UAB „Sweco Lietuva“prezidentas Artūras Abromavičius pasirašė projekto „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė – Šeštokai projektavimo darbų sutartį. Tai paskutinė tokio tipo sutartis tiesiant europinę geležinkelio vėžę Lietuvos teritorijoje, atkarpoje Lenkijos ir Lietuvos siena – Kaunas.
Konkurso nugalėtoja jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusių partnerių grupė, kurią sudaro UAB „Sweco Lietuva“, Eisenbahn-und Bauplanungsgesellschaft mbH Erfurt ir UAB „Tiltų ekspertų centras“ įsipareigoja suprojektuoti esamo geležinkelio ruožo Marijampolė – Šeštokai rekonstrukciją, palei esamą geležinkelio liniją įrengiant papildomą 1435 mm vėžės pločio geležinkelio kelią. Ruožo ilgis 33 km, sutarties vertė 8 527 500,00 Lt, darbus numatyta atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos.
Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, ši sutartis ypatinga tuo, kad būtent ja yra baigiamas „Rail Baltica“ europinės vėžės tiesimo Lietuvos teritorijoje projektavimo darbų etapas.
„Pasirašius šią sutartį visame ruože nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno, kur yra numatyta nutiesti europinę vėžę, projektavimo darbų etapas sparčiai juda pabaigos link ir jau kitąmet bus pradėti statybos darbai, – teigė S. Dailydka. – Galime pasidžiaugti, kad projektas „Rail Baltica“ įgauna pagreitį ir dirbant nuosekliai bei kryptingai, įveikiant pasitaikančius sunkumus, yra sėkmingai įgyvendinamas“.
Bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidento Artūro Abromavičiaus teigimu, šalia esamo 1520 mm vėžės pločio kelio bus projektuojamas 1435 mm vėžės pločio kelias, pritaikytas 120 km/val. greičiui keleiviniams traukiniams ir 80 km/val. greičiui prekiniams traukiniams. Šiame „Rail Baltica“ ruože taip pat bus projektuojama esamų stočių rekonstrukcija, 35 pralaidos, keli tiltai ir viadukai bei kiti inžineriniai statiniai.
„Prieš akis – sudėtingas ir kompleksiškų žinių reikalaujantis projektas, tačiau viskas turėtų vykti sklandžiai ir laiku, nes visi jungtinės veiklos partneriai pasižymi profesionalumu ir yra sukaupę didelę projektavimo patirtį“, – tvirtino A.Abromavičius.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.