Vežėjai: dabar jau nebereikia verkti – reikia dirbti
Vis garsiau viešumoje eskaluojama tema apie transporto sektoriaus atsigavimą – krovinių pagausėjimą, pakilusius gabenimo įkainius. Ar tai tiesa, ir jei taip, kiek ilgai tai tęsis, apie tai kalbamės su transporto sektoriaus specialistais.
Tomas Degutis, logistikos ir transportavimo paslaugų bendrovės „Axis transport“ akcininkas, pritaria nuomonei, kad situacija gabenimų rinkoje gerėja, tačiau verslininkas bent jau kol kas nėra linkęs itin stipriai džiūgauti. „Vasario rezultatai neblogi, bet kovą – stebuklų nėra. Tikrai nėra taip, kad viskas tik gerėtų. Įkainiai kol kas nekyla, nors daug kas to norėtų, dėl pabrangusio kuro. Konkurencija nemaža, krovinių nėra tiek daug, kainos nelabai kyla“, – analizuoja T. Degutis.
Specialisto nuomone, krovinių srautai yra padidėję tik Rytų kryptimi. „Gabenimų į Rusiją kainos pakilo. Kryptyje Europa-Lietuva krovinių pagausėjimo nėra. Įprastai iš Vokietijos būdavo žymiai daugiau krovinių. Jei lygintume dabartinius krovinių srautus iš Vokietijos su praėjusių metų pabaiga, tai pastebėtume, kad jie sumažėjo apie 20 proc.“, – dėsto T. Degutis.
Verslininkas paprašytas įvardyti to priežastis, sako, kad tai padaryti nėra lengva: „Vokietija visada būdavo tarsi lakmuso popierėlis – jei tik rinkoje pagyvėjimas, ji visad būdavo pirmoje vietoje pagal krovinių srautus Europoje. Šiuo metu iš ten krovinių tikrai trūksta“.
Pašnekovas, kalbėdamas apie Rytų rinkas, akcentuoja problemų dėl trišalių leidimų įtaką ekspedicija užsiimančių Lietuvos įmonių, dirbančių ne tik su Lietuvos vežėjais, verslui: „Mes dirbame ir su Rusijos bei Baltarusijos vežėjais, tad kartais gauname daugiau krovinių, nes lietuviai ne visada gali vežti krovinius į Rusiją dėl šių leidimų neturėjimo“.
UAB „Gravista“ direktorius Audrius Bagdonas įžvelgia krovinių gabenimo į Rusiją įkainių mažėjimą: „Jau pora savaičių kaip krenta gabenimų šaldytuvais kainos į Rusiją. Jos sumažėjo apie 20 proc. Iki kovo tikrai buvo geresnės kainos.“ Pasak pašnekovo, to buvo galima tikėtis: „Mes vežame vaisius ir daržoves, tai šioje srityje visada taip: žiemą geriau, pavasarį situacija pablogėja“.
Vežėjas, vykdantis gabenimus į Rusiją, paklaustas, ar turi problemų dėl trišalių leidimų, sako, kad situacija gerėja: „Situacija palengvėjo maždaug nuo sausio vidurio: dabar sieną kertame lengviau“.
Bendros Lietuvos-Danijos įmonės UAB „DAN-BALT-TRANS“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Vidutis Urbonas, pasiteiravus jo apie dabartines tendencijas gabenimų versle, sako, kad įmonė pakilimo nejaučia dėl to, kad niekad nejautusi krizės. „Mes dirbame su danais, ten darbo buvo ir per krizę, ir dabar yra. Per krizę nuvažiuodavome tiek pat, kiek ir dabar. Mūsų problemos tik tokios, kad vairuotojai nesilaiko darbo režimo, nori daugiau važiuoti“, – tendencijas versle vardija V. Urbonas.
UAB „Bretalita“ generalinis direktorius Algirdas Kairys, kurio įmonė specializuojasi krovinių gabenimu šaldytuvais, dabartinę situaciją rinkoje irgi vertina gana optimistiškai: „Pagyvėjimas jaučiamas. Jau antrą sezoną iš eilės kyla kainos, yra krovinių, tad galime pasirinkti. Galime drąsiai teigti, kad grįžome į prieškrizinį verslo lygį, jei kalbame apie gabenimus šaldytuvais. Kainos pakilo maždaug 10–20 proc. Šiais metais vežėme daržoves iš Prancūzijos į Rusiją už 6 000 EUR už reisą. Per 16 metų versle, tokių kainų neatsimenu“.
Anot pašnekovo, pagrindinės padidėjusių gabenimo kainų priežastys šios: „Rinkoje trūko vežėjų, gabenančių šaldytuvais. Dabar jau nebereikia verkti, reikia dirbti. Svarbiausia, kad nebūtų problemų dėl trišalių leidimų trūkumo. Kol kas jų dar nėra, bet kai nebeliks leidimų, tikrai atsiras“.
Algirdas Kairys įžvelgia didžiulę grėsmę vežėjams: „Jei nebus išspręsta trišalių leidimų problema, transporto priemonės stos arba turės keisti kryptį – važiuoti į Europą. Lazda gali atsisukti ir prieš pačius rusus: jie patys nesugebės savo vilkikais visko išvežti. Rusijoje yra maždaug tiek pat sunkvežimių, kaip ir Lietuvoje, kurie dirba tarptautiniais maršrutais, taigi rusai jų gali pritrūkti. Be to, rusams nusipirkti šaldytuvą kainuoja brangiau nei europiečiams dėl Muitų mokesčių – maždaug apie 140 tūkst. EUR. Taigi, norint įsigyti 10 mašinų, reikės apie 1 400000 EUR“.
„Bretalita“ vadovas mano, kad trišalių leidimų problema, kaip ir dauguma kitų vežėjams kylančių problemų, atsirado dėl politikų neapdairumo ir nepamatuotų žodžių: „Pas mus nuolat atsiranda tokių, kurie ivanų nenori prileisti prie vamzdžio, paskui atsiranda bėdų – kenčia ir vežėjai, ir gamintojai. Smarkiai brangsta gabenimas, produkcija, tada dėl aukštų kainų jos neperka ir visi patiria nuostolių. Tokia ta rinka, kad galiausiai nukenčia ne tie, kurie sėdi vadžioje, o eilinis vartotojas“.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) prie Susisiekimo ministerijos viršininko pavaduotojas Eugenijus Ruškus vežėjų nudžiuginti irgi negali. Jis patvirtina, kad šiemet buvo skirta 2 000 trišalių leidimų į Rusiją. „Visi jau išdalinti vežėjams“, – informuoja VKTI atstovas.
Atsižvelgiant į tai, kad visi trišaliai leidimai jau išdalyti, o jų panaudojimo problema dar neišspręsta, transporto srities specialistų prognozės, kad vasarą sustos nemažai vilkikų, vykdančių gabenimus į Rusiją, atrodo ne iš piršto laužtos. Belieka tikėtis, kad rusų delegacija, atvykstanti į Lietuvą kovo pabaigoje, atveš gerų žinių Lietuvos vežėjams.
Komentarai
tiksliai iš suomijos už 6 ldm moka apie 200evro iki vilniaus tai keltas kainuoja 200-300 evro ne nori ne vežk
Rytu kryptim gal ir normalios,bet po Baltijos salis tai jos sunkiai datraukia iki savikainos,Ekspedicijos turedamos krovini padaro aukcijona,Krovini gauna tas kas veza maziau savikainos,
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.