Po atlydžio – darbymetis autoservisuose

 

Yra ir besidžiaugiančiųjų: kėbulus taisančiuose autoservisuose darbo padaugėjo keliskart.

 

 

Kaunietis Tomas Doumantas šiomis dienomis į darbą važiuoja viešuoju transportu arba prašo pavėžėti žmonos, nes jo BMW automobilis nuo pirmadienio remontuojamas. Į autoservisą mašina atvežta po to, kai šeimininkas ją iškapstė iš po sniego luito, nudardėjusio nuo stogo. Kieme stovėjusias transporto priemones sniego patalai užklojo per atlydį šį šeštadienį.

 

„Gyvename pačiame centre, netoli Rotušės aikštės. Lengvuosius automobilius kieme laiko visi kaimynai, todėl grįžęs šeštadienį, apie 14.30 val., savo mašiną pastačiau greta kaimynų. Nė neįtariau apie grėsmes“, – pasakojo T. Doumantas. Esą, nepraėjus nė pusvalandžiui, vyrui paskambino kaimynas ir paragino kuo greičiau išeiti į kiemą.

 

Prieš penkerius metus už 20 tūkst. litų įsigytas automobilis šiandien yra praradęs nemenką dalį vertės. Autoserviso meistrai pažadėjo padaryti viską, ką gali, bet, T. Doumanto įsitikinimu, po tokio sumaitojimo mašina nebebus tokia, kokia buvo. Vyras džiaugiasi, kad per sniego griūtį kieme bent nebuvo žmonių.

 

Paklaustas apie gyventojų iniciatyvas valyti sniegą nuo stogų, T. Doumantas tikino, kad jokia talka nebuvo organizuojama, nes ant stogo niekas negalėjo užlipti. „Šlaitai pernelyg statūs, todėl niekas nebūtų norėjęs rizikuoti“, – priežastį nurodė vyras.

 

Paskambinus į atsitiktinai pasirinktus penkis kėbulus remontuojančius autoservisus paaiškėjo, kad visuose jų šiuo metu remontuojami varveklių ir sniego aplamdyti automobiliai.

„Žaliakalnio žėručio“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Stundžia pirmadienį pasirašė sutartis dėl automobilių remonto su dviem kauniečiais. Abiejų mašinų stogai buvo suknežinti.

 

„Reikės bandyti išlyginti stogus ir dažyti. Tai truks mažiausiai penkias dienas“, – skaičiavo M. Stundžia.

 

Bendrovės „Autoramiksas“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Pakalnis pastarosiomis dienomis taip pat sulaukė kelių klientų, kurie skundėsi sniego apgadintomis mašinomis. Kai kurie teiravosi, kiek kainuotų stogo lyginimo darbai, kitiems buvo aktualu, kiek kainuoja stiklas.

 

„Stogo remontas yra vienas brangesnių dalykų, nes sumaitoto stogo neverta lyginti – reikia keisti. Vadinasi, tenka ardyti automobilį, nupjauti seną stogą ir pakeisti nauju“, – pasakojo E. Pakalnis. Tokie darbai, jo vertinimu, trunka nuo dviejų iki keturių savaičių.

 

 

Autoserviso „Autida“ direktoriaus pavaduotojas Rolandas Staševičius sulankstyto automobilio šeimininkui planuoja pateikti maždaug 900 litų sąskaitą be PVM. Tiek kainuos dviejų metų automobilio, kurį ne itin daug apgadino sniegas, remontas.

 

„Kol kas remontuojame tik vieną automobilį, tačiau skambučių sulaukiame nemažai ir galima daryti prielaidą, kad netrukus teks remontuoti daugiau sniego aplankstytų automobilių“, – įsitikinęs R. Staševičius.

Autoserviso „Autoramiksas“ dažyklos vadovas Gintaras Sadauskas pirmadienį paskirstė darbus dvylikai darbininkų, kurie pastarosiomis dienomis tvarko ne tik iš avarijos vietų atvežtus automobilius, bet ir sniego apgadintas transporto priemones.

 

Jų šeimininkai dažniausiai netenka žado sužinoję, kiek kainuos remonto darbai. Specialistai skaičiuoja, kad naujo ir ne senesnio kaip trejų metų automobilio remontas gali kainuoti iki 10 tūkst. litų. Senesnės kaip trejų metų mašinos remontas gali atsieiti apie 4 tūkst. litų.

 

„Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, bet dažniausiai būna apgadintas ne tik stogas, bet ir antvožai, tenka sudėti naujus stiklus.

 

Vien naujas stogas kainuoja apie 2–3 tūkst. litų, o dar reikia beveik visą mašiną išardyti. Tai irgi kainuoja“, – aiškino G. Sadauskas. Kai kurias mašinas suremontuoti kainuoja brangiau, nes jų detalės retesnės, jas atgabenti į Lietuvą trunka ilgiau ir kainuoja brangiau.

 

G. Sadausko žiniomis, Kauno regione šiomis dienomis per parą įvyksta po kelias dešimtis avarijų. Apgadinti automobiliai tempiami į autoservisus, todėl meistrams tenka dirbti ir keliomis pamainomis. Dažyklos vadovas pataria nepalikti automobilių arti pastatų, ypač prie didelių statinių, nuo kurių gali kristi sniegas.

 

 

Draudimo bendrovių telefonai pastarosiomis dienomis kaista iki raudonumo – apie patirtą žalą pranešama iš įvairių šalies vietų.

„Paprastai nukritęs ant automobilio sniegas arba varveklis sulanksto jo stogą, variklio antvožą, o jų remontas kainuoja gana brangiai. Žala dažniausiai būna didesnė nei 5 tūkst. litų“, – skaičiuoja draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.

 

Sniego apgadinto automobilio šeimininkė Jurga Aniunienė pirmiausia kreipėsi į policiją, kuri užregistravo įvykį, o vėliau apie patirtą žalą pranešė pastato, nuo kurio krito suledėjęs sniegas, šeimininkams. Jie – valstybinė įstaiga – atsakomybės kratosi, nes esą nelaimė įvyko nedarbo dieną.

 

N. Giedraitis ragina pastatų savininkus pasirūpinti savo ir aplinkinių turto saugumu ne tik darbo, bet ir poilsio dienomis. Būtina paskirti atsakingą asmenį, kuris nuo stogų nuvalytų sniegą ir nudaužytų varveklius. Jeigu nuo stogo nukritęs varveklis ar sniegas apgadintų šalia stovėjusį automobilį arba sužeistų žmogų, žalą atlyginti turėtų pastato savininkas.

„Būtent jis turi užtikrinti, kad žmonėms nekiltų jokių grėsmių, pastatas būtų eksploatuojamas saugiai. Žinoma, saugotis turėtume ir patys: nederėtų vaikščioti po varvekliais, taip pat reikėtų neleisti vaikams jų specialiai daužyti“, – patarimus dalijo N. Giedraitis.

 

Pastato savininkas, norėdamas išvengti tokios rizikos, gali apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Daugelis draudimo bendrovių siūlo apsisaugoti nuo nuostolių, kuriuos galima patirti, kai reikia atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą.

 

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų skambučių centras pirmadienį iki 11 val. užregistravo dešimt įvykių, kai krintantis sniegas ar varvekliai apgadino transporto priemones. Įmonės strategijos, klientų ir marketingo departamento atstovė ryšiams su visuomene Ernesta Dapkienė neabejoja, kad per savaitgalį galėjo nukentėti ir daugiau klientų, tačiau jie dar nesikreipė į draudimo bendrovę.

 

„Šių automobilių savininkai buvo įsigiję kasko draudimą, jau rezervavome 26 tūkst. litų išmokoms“, – pasakojo E. Dapkienė.

 

Ji atkreipia dėmesį, kad pernai dėl nuo stogų kritusio sniego ir varveklių žalos pradėtos registruoti vasario pradžioje. Tuomet iki kovo užregistruota 80 įvykių. Dėl užkritusio sniego arba ledo apgadintų transporto priemonių savininkams išmokėtos maždaug 250 tūkst. litų kompensacijos.

 

Vidutiniškai vienam nukentėjusiajam išmokėta apie 3,1 tūkst. litų. Šįmet daugiausia pranešimų sulaukiama dėl sulankstyto priekinio antvožo, išdaužytų stiklų, stoglangio, žibintų.

Nesilaiko saugaus atstumo

 

N. Giedraitis pastebi, kad ši žiema vairuotojams pateikė palyginti daug ir sudėtingų išbandymų. Anot jo, nuo 2010 m. gruodžio pradžios iki šių metų sausio 6 d. vien „Ergo Lietuva“ užregistravo 2,9 tūkst. įvykių – tai yra beveik 40 proc. daugiau negu praėjusią žiemą tuo pačiu laikotarpiu.

 

„Šių žalų nuostoliams padengti draudimo bendrovė išmokėjo ir rezervavo 6,6 mln. litų, o pernai išmokų ir rezervų suma siekė 4,7 mln. litų“, – lygino N. Giedraitis.

Jis pastebi, kad dažniausiai avarijos įvyksta tada, kai eismo sąlygos tampa sudėtingos. Esant slidžiai kelio dangai vairuotojams yra sudėtingiau įvertinti stabdymo kelio ilgį, todėl ne visuomet laikomasi saugaus atstumo nuo kito automobilio.

 

„Ne visi vairuotojai yra įgiję patirties, kai kurie nemoka suvaldyti slystančio automobilio“, – tendenciją pastebėjo N. Giedraitis. Šią žiemą bendrovė dažniau sulaukia ir klientų skambučių dėl pagalbos kelyje. Techninės pagalbos dažniausiai prireikia traukiant nuo kelio į griovį nuslydusį automobilį.

 

Šią žiemą daugiau žalų atlyginti turės ir „Lietuvos draudimas“. Gruodį dėl žalos atlyginimo į bendrovę kreipėsi daugiau kaip 6 tūkst. klientų, tai yra 30 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį.