Anglijos valdžios atstovai nusprendė padidinti maksimalų leistiną sunkvežimių greitį užmiesčio keliuose. Paprastuose keliuose, kurie driekiasi negyvenamomis teritorijomis bus galima važiuoti 50 m/h. greičiu (80 km/h). Anksčiau galiojo 40 m/h. apribojimas (64 km/h).
Jau senai tapo įprasta maksimaliai taupyti degalus eksploatuojant vilkikus. Nieko keisto, degalai sudaro „liūto dalį“ visų vežėjų išlaidų. Gamintojai siūlosi padėti vežėjams pasiekti mažesnes degalų sąnaudas ir yra paruošę įvairias pagalbines sistemas.
Paskutinį liepos sekmadienį Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasoje vyko ekonomiško sunkvežimių vairavimo varžybų „The Drivers‘ Fuel Challenge“ finalinis etapas. Jo metu 12 iš 189 vilkikų pilotų, dalyvavusių specialiose atrankose, susigrūmė dėl teisės vadintis racionaliausiu Lietuvos vairuotoju ir teisės ginti mūsų šalies garbę europiniame finale.
Nors dar tik pirmas mėnuo, kai Lietuvoje pasikeitė transporto įregistravimo tvarka, lietuvių pinigai jau išteka pas mūsų kaimynus latvius.
Remontuojame kelio „Via Baltica“ ruože susidarė spūstis.
Daugiau kaip 10 Lietuvos vežėjų pradėjo pusmetį truksiantį degalų taupymo eksperimentą. Pusę metų naudodami degalus taupančią (angl. „fuel economy“) alyvą, vežėjai fiksuos degalų suvartojimo rodiklius ir kitų metų sausį galės įvertinti šio eksperimento rezultatus – konkrečius degalų ir kitų eksploatacinių sąnaudų pokyčius.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA dvylikos metų tyrimo duomenimis, nuo 2002 m. Lietuvos vairuotojai tapo beveik pusės milijono (442 tūkst.) eismo įvykių kaltininkais. Trečdalį šių vairuotojų sudaro moterys, atitinkamai, du trečdalius – vyrai. Per minėtą laikotarpį eismo įvykių kaltininkais tapo daugiau nei penktadalis Lietuvos vairuotojų, iš jų – po vieną įvykį padarė 17,5 proc., po du – 3,8 proc., o tų, kurie pateko į dar daugiau eismo įvykių, skaičius yra mažesnis nei 1 proc.
Šių metų kovą ES Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, kuriuo Lietuvos nacionalinis reguliavimas dėl dešiniavairių transporto priemonių buvo pripažintas prieštaraujančiu Europos Sąjungos teisei. Teoriškai tai reiškia, kad niekas negali drausti mūsų keliais važinėti automobiliais, kurie pritaikyti „atvirkščiam“ eismui. Praktiškai to greičiausiai nenutiks. Štai dėl ko.
Kelyje užklupus krušai, geriau sustoti ir palaukti, nes važiuojant ledokšnių smūgiai būna stipresni, didesnė tikimybė, jog išduš stiklai, įspėja automobilių žinovas Vytenis Kudarauskas. Specialistai atskleidžia, kokiems automobiliams ši stichija kenkia labiausiai, o draudimo bendrovės – kokias sumas siekia krušos padaroma žala.
Vakarų Europos šalyse ateinantį savaitgalį prasidės masinės sezoninės atostogos. Europos Sąjungos šalys narės viena po kitos praneša apie itin didelę kamščių tikimybę šį savaitgalį. Trumpai pateikiame redakciją pasiekusią informaciją apie įvairias Europos šalis.